Kauno medicinos universiteto klinikų medikai ligonei gyvybę išgelbėjo nauju, pirmąkart Baltijos šalyse išbandytu gydymo metodu. Jis atstojo kepenų transplantaciją.

Ligoniui daug lengviau

26-erių metų kaunietei Vainorai nebereikės laukti donoro ir kepenų persodinimo operacijos. Ji grėsė, kai jaunos moters gyvybei iškilo pavojus. Tačiau Kauno klinikų medikai vietoj jau įprastos kepenų transplantacijos pirmąkart Baltijos šalyse panaudojo naują gydymo būdą. Vietoj donoro organo persodinimo į ligonės kepenis implantuota dirbtinė kraujagyslė. Tai labai sudėtingas, bet daug lengviau ligonio pakeliamas metodas.

"Dabar mano sveikata labai gera. Jaučiuosi sveikut sveikutėlė", – vakar patvirtino Vainora, šiuo metu viešinti pas tėvus Mažeikiuose. Nors išskirtinė Klinikų medikų pacientė po unikalios operacijos ir jaučiasi labai gerai, turi kasdien gerti kraują skystinančius vaistus. "Kad vėl nesusidarytų krešuliai ir kur nors kraujagyslės neužsikimštų", – žino moteris. Ji klauso medikų ir imasi atsargumo priemonių, nors nei tėvai, nei broliai panašių sveikatos problemų neturi.

Gydytojai ryžosi nedvejodami

Vainora susirgo staiga: išsipūtė pilvas, kūną sukaustė skausmas. Mažeikių medikai, į kuriuos kreipėsi pagalbos, nustatė, kad pilve kaupiasi skysčiai, ir parašė siuntimą gastroenterologų konsultacijai. Kauno medicinos universiteto klinikose greitai buvo nustatyta, kad išsivystė ūmus kepenų uždegimas. Tai organas, kuris gamina virškinti reikalingas medžiagas ir pašalina iš organizmo tas, kurios yra kenksmingos.

Kepenys nustojo veikti užsikimšus trims pagrindinėms kraujagyslėms ir sutrikus kraujotakai, paveikusiai nereikalingų skysčių nutekėjimo sistemą. Grėsė kepenų žūtis. Donoro organų tenka laukti, per keletą dienų surasti atitinkamos kraujo grupės transplantacijai tinkamas kepenis neįmanoma. Klinikų gydytojai ryžosi atlikti labai sudėtingą procedūrą – į kepenis implantuoti vieną dirbtinę kraujagyslę vietoj trijų užsikimšusių.

Aukštasis chirurgų pilotažas

"Dirbtinė kraujagyslė – tai 16 cm ilgio ir 1 cm skersmens vamzdelis. Jis įdurtas per kaklo veną, nustumtas iki kepenų ir pervestas per jas. Taip suformuota kraujagyslių jungtis tarp apatinės tuščiosios pilvo venos ir kepenų vartų venos", – aiškino Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.

Šią sudėtingą procedūrą atliko gydytojai radiologai medicinos mokslų daktarai Andrius Pranculis ir Rytis Kaupas. Jos metodikos gydytojai mokėsi Danijos, Švedijos, Čekijos klinikose. Operacija truko 3 valandas.

Dirbtinių kepenų kraujagyslių implantavimo procedūras visame pasaulyje atlieka tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai. Kepenys yra labai smarkiai kraujuojantis organas.

Paprastesnių metodų – daugiau

"Anksčiau kepenų nepakankamumas buvo gydomas įprastomis operacijomis, atveriant krūtinės ląstą. Dėl to, kad kepenys ir taip būna nualintos, ligoniai tokių operacijų neretai neištverdavo", – prisiminimais dalijosi ir medicinos naujovėmis džiaugėsi profesorius L.Kupčinskas.

Kauno klinikos yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, turinti visą kompleksą šiuolaikinių priemonių, skirtų naujausiais metodais gydyti ligonius, sergančius sunkiomis kepenų ligomis. Panašius, tik kiek paprastesnius metodus kauniečiai taiko kraujavimui dėl kepenų cirozės sustabdyti arba kai kaupiasi skysčiai pilvaplėvėje. Paprastesni metodai tinka, kai būna užsikimšusios tik dvi iš trijų pagrindinių kraujagyslių. Juos kauniečiai naudoja taip pat vieninteliai Baltijos šalyse. Jau atlikta bene dvi dešimtys tokių procedūrų.

Dažniausiai kalta genetika

Ligonių, kuriems užsikemša kepenų kraujagyslės, nėra daug. Kauno klinikose per metus pasitaiko du trys ligoniai, kuriems diagnozuojamas kepenų nepakankamumas, išsivystęs dėl šio organo kraujagyslių trombozės. Kodėl susidaro krešuliai ir užkemša kepenų kraujagysles? Tai lemia genetika, polinkis į padidėjusį kraujo krešumą. Toks polinkis būdingas maždaug 8 proc. Lietuvos gyventojų. Dauguma jų dėl to serga kojų venų tromboze, o krešuliai kepenų kraujagyslėse susidaro mažai kam.