Kauno miesto savivaldybė delsia pradėti šildymo sezoną – miestiečiai ir įvairios asociacijos užvertė prašymais jį dar atidėti, nes esą nebus iš ko apmokėti sąskaitų. Kauniečiai energetikams skolingi 57,9 mln. litų.
Šiluma – tik pažeidžiamiems
Šiandien moksleiviams klasėse nereikės sėdėti su keliais megztiniais, apsimuturiavus šalikais. Visose mokyklose nuo šiandien pradėtas šildymo sezonas, o savaitės pradžioje radiatoriai kaisti pradėjo lopšeliuose-darželiuose ir ligoninėse.
Tačiau dar neaišku, kada šildymo sezonas bus pradėtas visame mieste, nes savivaldybė neskuba pasirašyti reikalingų dokumentų.
"Neįsivaizduojate, kiek sulaukiame skambučių ir laiškų, žmonės ir asociacijos prašo dar nepradėti šildymo sezono, nes sako, kad neturės iš ko sumokėti už paslaugas. Visi linkę dar pakentėti, be to, yra vilties, kad orai dar atšils", – Kauno savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė aiškino, kodėl delsia pasirašyti šildymo sezono pradžios įsakymą.
Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja šildymo sezoną pradėti tuomet, kai pastarąsias tris dienas vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Kauno meteorologijos stoties duomenimis, tokia temperatūra mūsų mieste laikosi nuo rugsėjo 29 d.
Reikia daugumos pritarimo
Solidaus amžiaus Panemunės gyventoja Loreta Sinkevičienė pastarosiomis dienomis po namus vaikšto vilkėdama keliais megztiniais ir mūvėdama šilčiausiomis kojinėmis, tačiau vis tiek jaučiasi sustirusi.
"Kaipgi kitaip jaustis, jeigu bute 12 laipsnių šilumos? – piktinosi L.Sinkevičienė. – Skambinau visiems: merui, administracijos direktorei, energetikams, bet negaliu prisiprašyti, kad įjungtų šildymą. Ar jie dievai, turintys teisę spręsti, kada šildyti mano būstą?"
Moteris baiminasi, kad ims kibti peršalimo ligos, o namus užpuls pelėsis.
Energetikai skelbia, kad daugiabučių namų gyventojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios, tačiau, kaip rodo L.Sinkevičienės pavyzdys, iš tiesų tai nėra taip paprasta.
"Sprendimas dėl šildymo sezono pradžios turi būti priimtas gyvenamojo namo bendraturčių susirinkime daugumos balsais, t.y. daugiau kaip pusė gyventojų turi pritarti siūlymui", – teigia "Kauno energijos" atstovas spaudai Ūdrys Staselka. Anot jo, gyventojams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, įjungus jį anksčiau nei oficiali šildymo sezono pradžia, šios kompensacijos nebus skaičiuojamos.
"Prašymų sulaukiame nedaug, gyventojai tikriausiai dar tikisi, kad orai atšils", – pastebi Ū.Staselka. Anksčiau pradėti šildymo sezoną pageidavo septynių Kauno daugiabučių ir penkių bendrabučių gyventojai. Nuo spalio 1 d. radiatoriai kaista ir viename individualiame name. Be to, dar 13 vartotojų paprašė anksčiau pradėti šildyti jų įmonių negyvenamąsias patalpas.
Skolingi dešimtis milijonų
Šiuo metu gyventojai ir įmonės "Kauno energijai" už šildymą yra skolingi 57,9 mln. litų. Daugiausia skolų turi daugiabučių gyventojai, už paslaugas nesumokėję 31 mln. litų.
Paklaustas, kaip bendrovė elgiasi su skolininkais, Ū.Staselka sakė, kad skolos išieškomos nustatyta tvarka.
"Elgiamės taip pat, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, jeigu matome, kad asmuo piktybiškai nemoka, – pasakojo Ū.Staselka. – Kai kurie gyventojai stengiasi skolą mažinti, moka dalimis, nors tai ir nėra pati geriausia praktika."
Statistika rodo, kad už 2009 m. šildymo sezoną kauniečiai energetikams liko skolingi 4,8 mln. litų.
Energetikų teigimu, apibūdinti standartinį skolininką yra sudėtinga, nes sąskaitų neapmoka įvairūs namų ūkiai.
"Kiekvieną mėnesį skolininkai keičiasi, todėl sunku pasakyti, kuriai visuomenės daliai šildymo sąskaitų našta yra sunkiausia", – sakė Ū.Staselka.
Išeitis – elektrinis šildytuvas
Kai kurie kauniečiai norėtų, kad butuose esantys radiatoriai kaistų jau dabar, tačiau jų kaimynai nėra linkę anksčiau pradėti šildymo sezono.
"Pas mus labai šalta, nes bute dar nepakeisti langai, o gyvename septintame aukšte, vėjas išpučia visą šilumą, – guodėsi Šilainių gyventoja Raminta. Jos kaimynai nesutinka siųsti bendrovei "Kauno energija" prašymo šildymo sezoną pradėti anksčiau. Daugiabučių gyventojams sudėtinga rasti bendrą sprendimą, nes vieniems aktualesnis komfortas, kitiems – piniginės turinys.
Buitinės technikos parduotuvių tinklo "Elektromarkt" Komercijos skyriaus vadybininkas Danielis Dubrovinas sako, kad šildytuvai yra viena paklausesnių prekių.
"Didelio ažiotažo nėra, bet po truputį perka, – pastebėjo D.Dubrovinas. – Tai nėra daiktas, kurį reikėtų pirkti kiekvienais metais. Tarnauja dešimtmetį ir daugiau, dažnai negenda, jeigu naudoji pagal instrukciją."
Buitinės technikos pardavėjai sutaria: rinkdamiesi šildytuvą kauniečiai pirmiausia domisi jo kaina. Ji dažniausiai būna svarbiausia renkantis iš panašaus galingumo prietaisų.
Oro šildytuvai, pavyzdžiui, "Topo centre", kainuoja nuo 49 litų, o tepalinį radiatorių galima įsigyti už 139 litus. Beveik visuose prekybos centruose galima rinktis iš kelių dešimčių skirtingų gamintojų prietaisų.
Naujausi komentarai