Bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“ drąsiai žvelgia į ateitį – antradienį miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje pristatyti realūs sprendimai, gerinantys ne tik miestiečių sveikatos tausojimą, bet ir energetinį miesto efektyvumą.

Vienintelis kelias – modernizuotis

Kauno savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje meras Andrius Kupčinskas išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo Kauno miesto gatvių apšvietimu tamsiuoju paros metu.

Administracijos direktorius Dainius Ratkelis mero nurodymu pasirašė įsakymą, kuriuo nuo šių metų lapkričio 1 d. pakoregavo Kauno gatvių apšvietimo grafiką: vakare gatvių apšvietimas įjungiamas 15 min. anksčiau, o ryte išjungiamas 15 min. vėliau.

Tai miesto biudžetui papildomai kainuos iki 25 tūkst. litų per mėnesį. Atsakingi Kauno miesto savivaldybės skyriai ir įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo įpareigoti pateikti pasiūlymus, kaip galima būtų racionaliau panaudoti išlaidas elektros energijai, galbūt iš dalies atjungiant kai kuriose gatvėse dalį šviestuvų.

Šiuo tikslu buvo surengta konferencija „Intelektualus apšvietimo valdymas – efektyvi elektros energijos taupymo priemonė“.

Be modernių vokiškų elektros valdymo punktų, skirtų miesto gatvėms, didelio susidomėjimo susilaukė ir inovatyvi, išmani mokymo įstaigų apšvietimo sistema.

Vienintelis kelias – modernizuoti

„Sveika logika mums sako, kad reikia eiti šiuo keliu – reikia modernizuotis. Manau, tikrai verta investuoti į technologijas, kurios atsiperka per kelerius metus, tuo labiau tausoja ne tik finansinius miesto išteklius, bet ir miestiečių sveikatą“, – nuomonę išsakė vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Šiuo metu mieste yra apie 26 tūkst. šviestuvų, 312 apšvietimo valdymo punktų, arba vadinamųjų elektros spintų, – tik 10 iš jų modernizuoti.

Mieste išvedžiota 900 km oro, kabelinių ir požeminių linijų laidų. Iš viso Kaune suskaičiuojama 26 tūkst. šviesos taškų. Juos eksploatuoja ir prižiūri bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“.

„Prieš 10 metų buvo gauta parama iš Pasaulio banko, ir visame mieste senosios lempos buvo pakeistos dvigubai ekonomiškesnėmis natrio lempomis. Taip energijos sunaudojimas mieste sumažėjo nuo 6,2 megavatų (MW) iki 3,2 MW. Tai buvo pirmasis modernizavimo etapas. Dabar reikia pradėti antrąjį – atnaujinti 312 fiziškai ir morališkai pasenusių elektros valdymo punktų“, – sakė savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Sutaupytų 1,3 mln. litų

Vedėjui pritarė ir bendrovės „Kauno gatvių apšvietimas“ direktorius Kęstutis Žuromskas. Pasak jo, skaičiuojama, kad, atnaujinus visus punktus mieste, būtų sutaupyta 1,3 mln. litų per metus.

„Mūsų įmonės strategijos prioritetas – elektros energijos taupymas ir eksploatacinių išlaidų mažinimas, kartu atsižvelgiant ir į miestiečių gerovę, eismo saugumą bei aplinką. Remiamės šią technologiją naudojančių šalių patirtimi ir suvokiame, kad tai galima pasiekti tik diegiant moderniausias apšvietimo technologijas. Šiuo metu įmonės iniciatyva, kuriai pritarė miesto vadovybė, pagal esamas galimybes modernizuojami Kauno elektros apšvietimo tinklai ir testuojamos įvairios apšvietimo sistemos“, – pradėdamas konferenciją sakė K.Žuromskas.

Rezultatai nustebino

Bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“ į pagalbą pasitelkė partnerius iš Vokietijos – kompaniją „Adiscon Gmbh“ ir atliko eksperimentą.

Keturis mėnesius Kaune, Kampo gatvėje, buvo fiksuojami sumontuoto bandomojo apšvietimo valdymo punkto duomenys. Pirminiai rezultatai nustebino net ilgametę patirtį turinčius bendrovės darbuotojus.

„Ši technologija leido realiai sutaupyti apie 27 proc. elektros energijos. Ji tinka įvairių tipų lempoms, ateityje tiks ir diodiniams šviestuvams (LED). Investicijos į tokią apšvietimo sistemą atsipirkimo laikas priklauso nuo gatvės apkrovos, tačiau vidutiniškai ji atsiperka per 5–6 metus“, – naują technologiją pristatė Vokietijos kompanijos vadovas Hagenas Benkelis.

Internetu valdomi šviestuvai keičia apšviestumo lygį gatvėse, priklausomai nuo eismo intensyvumo, paros laiko, atmosferos sąlygų, gali jį įjungti ir išjungti pagal programą ar pagal poreikį.

Tokiame valdymo punkte informacija apie apšvietimo sutrikimus registruojama 2 min. intervalais. Užregistravus elektros linijos sutrikimą, automatiškai siunčiama trumpoji žinutė ar elektroninis laiškas sistemą prižiūrinčiam darbuotojui.

Sprendimas mokykloms

Konferencijoje pastebėta, kad nors šiuo metu apie 70 proc. Kauno mokyklų seni šviestuvai yra pakeisti naujais, tačiau būtina siekti, kad, įdiegus modernias apšvietimo technologijas, būtų suvartojama ir kuo mažiau elektros energijos.

„Mokyklų šviestuvai suvartoja ne tik didžiulius kiekius energijos, tačiau kai kur likę senieji šviestuvai kenkia ir mokinių sveikatai. Energetikos skyriui priskiriamos 199 mokyklos, kuriose apšvietimas sunaudoja didelę švietimo reikalams skiriamo miesto biudžeto dalį“, – problemą pristatė A.Vaitiekūnas.

Vokietijos ir Lietuvos bendrovių specialistai kelias dienas vertino pasirinktas dvi Kauno mokyklas ir rinko duomenis, kiek jos suvartoja elektros energijos.

Kaip galimas energijos taupymo būdas mokyklose konferencijoje buvo pristatytos intelektualios adaptyvių šviestuvų sistemos. Ant tokių lempų sumontuoti specialūs jutikliai-sensoriai, reaguodami į aplinkos šviesą, žmonių judesius, nustato tinkamiausią apšvietimo lygį mokinio stalo paviršiuje ar klasės lentoje.

Šios technologijos, pasak Vokietijos kompanijos atstovo, ugdymo įstaigoms leistų ne tik suvartoti iki 60 proc. mažiau elektros energijos, bet ir iš esmės pagerintų mokymosi aplinką, tausotų mokinių regėjimą.

Į judesį reaguojančios lempos galėtų išsijungti, kai, pavyzdžiui, mokyklos koridoriumi niekas nevaikščiotų.

Sveikata – brangiau

„Kauno gatvių apšvietimo“ specialistų teigimu, tokią sistemą naudoja Hamburgo universitetas, Vokietijos ligoninės, mokyklos, biurai.

„Tiek mano minėti apšvietimo punktai, tiek kompleksinė vidaus apšvietimo sistema turi ir kitą aspektą – tausoja gamtą ir sveikatą. Moderni apšvietimo sistema gerokai prisideda prie netiesioginio aplinkos taršos sumažinimo. Pavyzdžiui, įdiegus tik vieną iš 312 centralizuoto gatvių apšvietimo punktų, CO2 tarša mieste sumažėja bent 5 tonomis, o modernizavus tik vieną miesto mokyklų – net 62 tonomis. Perskaičiavus Kauno miesto mastu, CO2 taršos sumažėjimas siektų dešimtis tūkstančių tonų per metus“, – plika akimi nematomą naudą įvardijo K.Žuromskas.

Jo teigimu, aktyvesnis modernių apšvietimo technologijų diegimas mieste leistų ne tik išspręsti aktualias elektros energijos taupymo problemas, bet ir pagerintų apšvietimo, kartu ir gyventojų gyvenimo kokybę bei saugumą. Taip pat būtų pagerintas Kauno kaip žaliojo miesto įvaizdis.

Užs.nr. 1041227