Didžiausioje šalies hidroelektrinėje baigtas pirmasis modernizavimo etapas. Nuo šiol jėgainės darbas nedarys jokios žalos gamtai.

Elektrinė tapo saugesnė

Kauno hidroelektrinės (HE) šeimininkai – bendrovė "Lietuvos energija" – vakar pristatė per pastaruosius kelerius metus šiame savo padalinyje įdiegtas naujoves.

Anot Kauno HE direktoriaus Juozo Bartlingo, modernizuojant atnaujinta didžioji dalis elektrinės įrangos: senosios, daugiau nei prieš pusę amžiaus suprojektuotos turbinos pakeistos šiuolaikiškomis ir gerokai efektyvesnėmis, įrengta elektroninė paleidimo ir valdymo sistema, sumontuota ventiliacija ir kita.

Nuo šiol Kauno HE atitinka visus europinius reikalavimus. Specialistų teigimu, dėl to ateityje neturėtų kilti jokių rūpesčių jungiantis prie Vakarų elektros tinklo.

Iš anksčiau naudotų agregatų liko tik generatoriai ir kai kurios plieno detalės bei mazgai.

"Svarbiausi atnaujinimo tikslai – didesnis efektyvumas, ekologija ir sauga. Kitąmet pavasarį, kai bus baigtas visas numatytas projektas, turėtume pagaminti maždaug 10 proc. daugiau elektros energijos. Dėl modernizavimo darbų elektrinė ne tik tapo ekologiškesnė, bet ir užtikrinta ilgalaikė stabili jos veikla, – pastebėjo J.Bartlingas. – Per rekonstrukciją atnaujinta įranga atitinka šiuolaikinius aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, pagrindinės jėgainės įrangos – naujųjų trečiosios ir ketvirtosios turbinų – nereikės kapitališkai remontuoti 25 metus."

Gamtai nekenksmingas tirpalas

Pasakodami apie pasiekimus ekologijos srityje, "Lietuvos energijos" atstovai atkreipė dėmesį, kad iki šiol elektrinės hidrokeltuvuose naudota įprastinė alyva pakeista gamtai nekenksmingu tirpalu. Užsandarinti kiti įrenginiai, kad alyva niekaip negalėtų patekti į vandenį.

Aplinkos apsauga – vienas jėgainės savininkų prioritetų. J.Bartlingo teigimu, vietoj alyvos panaudotas skystis, patekęs į vandenį, per kelias paras suyra ir tiesiog pamaitina upės mikroorganizmus.

"Kauno HE pagamina apie 80 proc. iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos Lietuvoje. Tai yra didžiausia šalyje ekologiška jėgainė. Pateisindami šį statusą, didelę dalį modernizavimo lėšų tiesiogiai skyrėme gamtos apsaugai: įrengėme tvoras, apsaugančias nuo brakonierių, užsandarinome įrenginius, kad jokie teršalai nepatektų į upę", – sakė "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Darius Masionis.

Anksčiau prie Kauno HE mėgdavo būriuotis brakonieriai, vadinamieji kabliuotojai. Dabar šalia elektrinės prie Nemuno jie nepateks.

Hidroelektrinės prieigose jau sumontuota kelių šimtų metrų ilgio tvora su šviestuvais ir vaizdo stebėjimo kameromis. Tokios priemonės pateisino lūkesčius. Vakar elektrinės apsaugininkai sulaikė Nemuno krante besisukiojusius brakonierius.

Žalioji elektros energija

Po antro darbų etapo elektros gamybai naudojamą upės srovę koš šiukšlių sulaikymo įranga, kuri ne tik surinks Nemunu atplaukiančias šiukšles, bet ir leis atskirti plastikinę tarą nuo organinės kilmės šiukšlių.

Nuo 2005 m. vasaros pradėto įgyvendinti projekto bendra vertė – apie 125 mln. litų. Iki šiol įveiktas pirmasis etapas pareikalavo 78 mln. litų. Dalis lėšų (beveik 30 mln. litų) gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

J.Bartlingas sakė, kad Kauno HE modernizavimas prisidės prie Lietuvos įsipareigojimo iki 2020 m. padidinti elektros energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių iki 23 proc. Žaliąja vadinama elektros energija šiuo metu sudaro tik 15 proc. visos šalyje pagaminamos energijos.

Apie Kauno hidroelektrinę

Kauno HE pagamina apie 80 proc. visos lietuviškos atsinaujinančių šaltinių energijos.

Jėgainės pagaminamos elektros dalis Lietuvos elektros tinkle sudaro apie 3 proc.

Kauno HE galingumas – 100,8 megavato (MW). Kauno miestui, kada yra maksimalios apkrovos, reikalinga galia – apie 200 MW.

Tokios pat galios šiluminė elektrinė kasmet į aplinką išmestų iki 100 tūkst. tonų CO2. Kauno HE anglies dvideginio ir kitų teršalų neišskiria.

Per pavasario potvynį elektrinės įrenginiais iš Kauno marių bus surenkama vidutiniškai po 12 kub. m šiukšlių.

Kauno HE yra saugiklis, jei neplanuotai sustotų Ignalinos AE. Ištikus visuotinei energetikos sistemos avarijai, Kauno hidroelektrinė visu pajėgumu gali pradėti dirbti per tris minutes.

Jėgainėje dirba 58 nuolatiniai darbuotojai.

Po pirmojo modernizavimo etapo Kauno HE turbinų darbo efektyvumas padidėjo 5,5 proc.

Atlikta rekonstrukcija užtikrins 10 proc. didesnę energijos gamybą.