„Savivaldybės didžiojoje salėje žiurkė man perbėgo per kojas“, – apie praėjusios savaitės potyrį pasakojo vieno Kauno savivaldybės skyriaus tarnautojas. Dezinfekcijos tarnyba ypatingo graužikų antplūdžio nenustatė, bet savivaldybės darbuotojai neneigia, kad pelių ir žiurkių patalpose pastebėta.

Pastebėjo ne vienas

Paklaustas, ar Kauno miesto savivaldybės centriniame pastate yra graužikų, Bendrojo skyriaus vedėjas Alfonsas Jarušauskas nepuolė aiškinti, kad tai netiesa. Pasak jo, ne veltui yra sudaryta sutartis su graužikus naikinančia įmone – „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi“.

Naikinti peles ar žiurkes savo medžiagomis įmonė yra įsipareigojusi kas mėnesį, ir ne tik centriniame savivaldybės pastate, bet ir visuose jos padaliniuose.

„Trečiadienį savivaldybės administracijos darbuotoja teigė kažką pastebėjusi – gal žiurkę, gal pelę. Kitą dieną buvo iškviesta minėta tarnyba, bet savivaldybės Didžiojoje salėje vyko renginys, todėl kovą su graužikais teko atiodėti“, – „Kauno dienai“ pasakojo A.Jarušauskas.

Pasak jo, ir anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai savivaldybės darbuotojai pastebėdavo patalpose lakstančių graužikų.

Iš urvų iškrapštė lietus

„Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties“ darbuotojas, apžiūrėjęs savivaldybės Didžiąją salę, graužikų pėdsakų neaptiko. „Jis nerado nei pagraužtų nuodų, nei prie lentelių su klijais prilipusių graužikų“, – patikino tarnybos direktorė Albina Dlugoborskienė. Savivaldybės pastatas, tikino ji, nėra aptekęs graužikais, kaip kai kurios kitos miesto vietos.

A.Dlugoborskienės spėjimu, graužikas savivaldybėje galėjo pasirodyti dėl to, kad prasidėjo lietūs. „Graužikų urvus semia vanduo, jie išlenda ir suaktyvėja“, – paaiškinimo ieškojo pašnekovė.

„Vienas dalykas, rūsyje veikia kavinė. Antras dalykas – salėse per renginius būna kavos pertraukėlių, padedama sausainių. Žinoma, patalpos kasdien valomos“, – kalbėjo Bendrojo skyriaus vedėjas A.Jarušauskas.

Centrinis Kauno savivaldybės pastatas statytas 1940 m., pradžioje tai buvo Taupomosios kasos. Po pastatu yra rūsiai, dalyje jų dabar veikia maitinimo įstaiga.

Savivaldybės patalpose taikomos įvairios graužikų naikinimo priemonės: graužikai gaudomi gaudyklėmis, spąstais, klijų lentelėmis, naudojami ir cheminiai preparatai.

Senamiestyje žiurkių nestinga

„Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties“ direktorė konstatavo, kad graužikai mieste nėra sensacija. O, pavyzdžiui, Senamiestyje, su maitinimu susijusiose įstaigose, žiurkės yra itin opi problema. Įvardyti, kokios įstaigos šiuo metu nuo graužikų kenčia labiausiai, draudžia pasirašytos konfidencialumo sutartys.

„Su miesto įmonėmis turime pasirašę 1,5 tūkst. sutarčių, iš to duoną valgome“, – dėstė A.Dlugoborskienė.

„Pramonės įmonės taupo pinigus ir nesudaro su mumis ilgalaikių sutarčių. Graužikų veisyklos vis tiek yra, nes teritorijos labai didelės. Ten gali veistis graužikai ir eiti maitintis ten, kur yra maisto“, – perspėjo „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties“ vadovė. Išvengti graužikų egzistavimo neįmanoma, todėl, kaip teigė šios srities žinovė, belieka tik profilaktika ir kova su jais.

A.Dlugoborskienės žiniomis, yra rengiamas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame bus išvardytos įstaigos, kurioms yra privaloma apsaugos nuo kenkėjų profilaktika. Mat kol kas įmonės linkusios pinigus taupyti. „Skambina, sudaro sutartis tik tada, kai atsiranda graužikų. Todėl jų padaugėjo visoje Lietuvoje“, – pastebėjo specialistė.

Stengiasi naikinti ekologiškai

Miestuose, kaip teigė A.Dlugoborskienė, daugiau veisiasi žiurkės, o kaimuose – pelės. „Kauno centre, Senamiestyje, kur yra senos komunikacijos, daugiausia yra žiurkių“, – konstatavo ji.

Jei vykdant profilaktiką ant klijų lentelių randama prilipusių graužikų ar jų plaukų, tuomet jiems naikinti naudojamos cheminės priemonės. Kai įmanoma, naudojami ne nuodai, o mechaninės priemonės.

„Mes už ekologiją, chemija naudojama tik tada, kai būtinai reikia, kai yra didelis paplitimas. Vykdant stebėjimą, naudojamos lentelės su klijais bei gyvagaudžiai“, – aiškino A.Dlugoborskienė.

Gyvagaudžiai – tai specialios dėžutės, į kurias priviliojami graužikai sugaunami gyvi. Tiesa, vėliau jie vis tiek sunaikinami. Tradicinių, liaudyje naudojamų spąstų, kurie prispaudžia masalą ragaujantį graužiką, profesionalai nenaudoja.