Miesto muziejus seniai neišsitenka ankštose patalpose, o ir iš jų teks išsikelti, nes jos išnuomotos terminuotam laikotarpiui.

Laiko vis mažiau

Kauno muziejus M.Valančiaus gatvėje esančias patalpas nuomoja iš Kauno arkivyskupijos ekonomo tarnybos. Sutartis pasirašyta dešimčiai metų ir baigsis 2016 m.

Atrodytų, laiko dar yra, bet žinant, kiek ilgai užtrunka savivaldybei įgyvendinti naujų patalpų pirkimo, įteisinimo procedūras, rengti viešuosius konkursus, suremontuoti ekspozicijos sales, galima teigti, kad laiko liko visai nedaug.

Kauno arkivyskupija jau informavo miesto vadovus, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, jos nepratęs, nes patalpų M.Valančiaus gatvėje reikės Bažnyčios reikmėms.

Sutartį po metų reikės pratęsti ir su Tremtinių ir politinių kalinių sąjunga dėl Ramybės parke esančio Rezistencijos ir tremties skyriaus padalinio patalpų. „Šis padalinys galėtų likti ir ateityje, tik ten reikia sumontuoti šildymo sistemą, nes drėgnose patalpose negalima nuolat laikyti visų eksponatų. Šiuo metu muziejus šildomas elektriniu radiatoriumi“, – sakė Kauno muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė.

Išeičių dar nemato

Kauno meras Andrius Kupčinskas pripažino, kad laikas senka ir jau būtina galvoti, kur perkelti Kauno muziejų iš M.Valančiaus gatvės. „Tikiuosi, kitais metais Kauno taryba priims politinį sprendimą dėl naujų patalpų paieškos, o tada administracija parengs sprendimą“, – kalbėjo jis.

Meras sakė, kad be politinės valios sunku prognozuoti, kiek miestas galėtų skirti lėšų. „Reikia apsispręsti ir dėl vietos: ar muziejus bus Senamiestyje, ar kokioje nors kitoje vietoje“, – sakė A.Kupčinskas.

Jis minėjo, kad ne kartą kalbėjosi su bendrove TEO, kuriai priklauso Ryšių muziejaus pastatas Rotušės aikštėje. „Kol kas tai – tik neįpareigojantys pasikalbėjimai. Įmonė žino mūsų interesus įsigyti Ryšių muziejaus pastatus, bet konkrečių derybų dar nebuvo, nes reikia politinio sprendimo“, – teigė A.Kupčinskas.

Prieš kelerius metus TEO pageidavo už pastatus gauti 10 mln. litų, vėliau nusileido iki 7 mln. litų. Kauno savivaldybė tokių lėšų nesiryžo skirti ir tikėjosi paramos iš Kultūros ministerijos. „Galiausiai muziejaus patalpų rūpestis paliktas mums vieniems“, – apgailestavo miesto vadovas.

Negali plėstis

R.Garbaravičienė sakė, kad Ryšių muziejus būtų ideali vieta miesto ekspozicijoms. „Beje, tarpukariu Kauno muziejus buvo įsikūręs būtent šioje vietoje, taigi tai būtų lyg grįžimas namo“, – sakė ji.

Šiuo metu Kauno muziejus glaudžiasi keturiuose kambariuose. „Jų ja seniai neužtenka, nes turime apie 20 tūkst. eksponatų“, – teigė direktorė. Čia nėra vietos įrengti kabinetų muziejininkams.

R.Garbaravičienė sakė, kad erdvesnėse patalpose būtų galima rengti daugiau įvairių edukacinių programų, pristatyti eksponatus, kuriuos tenka laikyti fonduose. „Muziejus negali būti statiškas. Jis turi organizuoti renginius, kurti programas, ekskursijas. Tai ir stengiamės daryti, bet dar esame labai apriboti ir galėtume nuveikti daug daugiau“, – įsitikinusi R.Garbaravičienė.

Ji pasidžiaugė, kad Muziejų asociacija, renkant Metų muziejų, tarp 20 atrinktų kandidatų buvo pasiūliusi ir Kauno įstaigą. „Taip pat labai išaugo lankomumas, ekskursijų skaičius. Pirmaisiais metais mus per metus aplankydavo apie 5 tūkst. žmonių, šiemet sulaukėme jau 25 tūkst.“, – pasidžiaugė direktorė.

Kauno miesto muziejaus istorija

Kauno miesto muziejus įkurtas 1897 m., kai Kauno tvirtovės artilerijos pulkininkas Eugenijus Goliškinas miesto dūmai padovanojus 1 000 mineralų ir paleontologijos kolekciją, o prelatas Jonas Radavičius paaukojo numizmatikos rinkinį. Visą turtą tvarkė pats E.Goliškinas, jam talkino Kauno gimnazijos mokytojas Konstantinas Gukovskis, kuris miesto muziejui padovanojo vertingas surinktas archeologijos, numizmatikos ir žmonos Melanijos sukauptą lietuvių liaudies audinių kolekciją. Jis rūpinosi ir Kauno istorinių paminklų apsauga: Kauno pilimi ir kitais architektūros objektais.

Nuo 1907 m. Kauno miesto muziejui vadovavo archeologas Tadas Daugirdas. 1930 m. fonduose buvo saugojamos archeologijos, numizmatikos, liaudies dirbinių kolekcijos, kurias sudarė per 3 000 eksponatų. 1936 m. atidarius Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, visi eksponatai buvo perduoti naujiems fondams, o Kauno miesto muziejus uždarytas.

2005 m. spalio 20 d. muziejus buvo atkurtas. Jam dar priklauso Kauno pilis bei Rezistencijos ir tremties skyrius Vytauto prospekte. Muziejaus fondas saugomas V.Putvinskio gatvėje esančios patalpose.