Kauno tarptautinio oro uosto (KTOU) tako rekonstrukcija baigta. Kol vyko remonto darbai, lėktuvai kilo ir leidosi, kaip numatyta tvarkaraščiuose, todėl darbininkai buvo priversti dirbti naktimis.

Gyrė ir pilotai

"Pakilimo takas tiesiog tobulas", – konstatavo "Ryanair" pilotas, kuris susižavėjimą atnaujinta danga išsakė ne tik kolegoms, bet ir jo pilotuojamu lėktuvu skridusiems keleiviams.

"Tiltra Group" priklausančios kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrovės "Kauno tiltai" rekonstruotą kilimo-tūpimo tako dangą gyrė ne tik pilotai. Pasak KTOU plėtros ir eksploatacijos direktoriaus Jono Gursko, po rekonstrukcijos orlaiviai leidžiasi ir kyla saugiau ir komfortiškiau, nesukelia keleiviams nemalonaus kratymo.

"Kauno tiltų" atstovai dėl darbų sunkumo nesiskundė, tačiau jiems teko dirbti išties sudėtingomis sąlygomis. Vieną kilimo-tūpimo taką turintis KTOU dirbo įprastu režimu, todėl takas buvo rekonstruojamas naktimis. Per kelias valandas reikėdavo ne tik atlikti numatytus rekonstrukcijos darbus, bet ir paruošti taką saugiam pirmajam dienos skrydžiui.

"Vakarų Europoje jau yra buvę, kad oro uosto takas remontuojamas neuždarant paties oro uosto, bet Lietuvoje to dar nebuvo. Neseniai Tarptautiniame Vilniaus oro uoste vyko panašūs darbai, tačiau buvo rekonstruojami tik tako pakraščiai, todėl viskas buvo daug paprasčiau", – teigė J.Gurskas.

Dirbo naktimis

Sunkiasvorė kelininkų technika į kilimo-tūpimo taką išriedėdavo tik vidurnaktį, kai iš paskutinio nusileidusio lėktuvo išlipdavo visi keleiviai. Darbai vyko itin dideliu tempu, nes spaudė griežti terminai.

"Norėdami spėti laiku pabaigti projektą, dirbome itin intensyviai, bet prioritetu vis tiek išlikdavo kokybė. Dirbome tarsi gerai "sustyguotas" orkestras: visi vyrai aiškiai žinojo savo užduotis, niekas be darbo nelūkuriavo", – pasakojo "Kauno tiltų" techninis direktorius Vitalijus Popovas, kuris negailėjo pagyrų savo komandai.

Maždaug trečdalį laiko ant tako darbininkai praleisdavo ruošdami dangą pirmajam ryto skrydžiui. Darbininkai ne tik kasryt iš naujo nubrėždavo horizontaliojo ženklinimo linijas, bet ir kruopščiai nušluodavo bei nuplaudavo taką, kad smulkios asfalto drožlių dalelės nepatektų į orlaivių variklius. Maža to, vyraujant dideliems vasaros karščiams, kelininkai turėdavo pasilikti laiko aušinti dangą. Visa tai turėdavo būti padaryta likus bent pusvalandžiui iki skrydžio, nes prieš jį oro uosto darbuotojai turėdavo spėti įvertinti tako tinkamumą eksploatacijai.

Kiekvieną naktį darbams būdavo skiriamos vos 5–6 valandos, keletą kartų darbų grafiką sujaukė vėluojantys lėktuvai, lietus, tačiau rekonstrukcija buvo baigta dviem savaitėmis anksčiau, nei žadėta.

Sunkiausias, anot "Kauno tiltų" techninio direktoriaus, buvo pirmasis darbų etapas, per kurį buvo frezuojama senoji asfaltbetonio danga ir užtikrinami tinkami nuolydžiai, kurie yra labai svarbūs lėktuvų saugumui. Skersinis tako nuolydis padarytas 1,4 proc., kad ant dangos nesikauptų vanduo, kuris, esant minusinei oro temperatūrai, virstų ledu.

Kas naktį kelininkai spėdavo rekonstruoti apie 150 m kelio dangos. O iš viso rekonstruota 1,9 km ilgio ir 45 m pločio kilimo-tūpimo tako danga.

Naujai 19 cm storio trisluoksnei dangai panaudota apie 44 tūkst. tonų asfaltbetonio mišinių.

Oro uostas didina tempus

4E kategorijai priklausantis KTOU takas priskiriamas prie ilgiausių ir plačiausių takų. Beje, jį daugiau kaip prieš 20 metų įrengė "Kauno tiltai", o rekonstruotos dangos tarnavimo laikas priklausys nuo eksploatavimo intensyvumo.

Modernizavus kilimo-tūpimo taką, iš esmės baigti KTOU infrastruktūros atnaujinimo darbai. Kilimo-tūpimo tako modernizacijai išleista mažiau, nei buvo numatyta, – beveik 22,4 mln. litų. KTOU buvo sutaupęs ir pirmajame etape, kai buvo tvarkoma tako pradžia ir pabaiga.

Pastaruoju metu KTOU vis plečia skrydžių geografiją, auga keliaujančių iš šio oro uosto žmonių skaičius, didėja pervežamų krovinių kiekiai. Padidėjęs skrydžių skaičius padeda pritraukti investuotojus, akivaizdžiai prisidėjo prie turistų antplūdžio.