Darbininkai užtruko šešias valandas, kol nugriovė senąjį Kauno riboženklį, 25 metus sveikinusį atvykstančiuosius iš Vilniaus.

Darbininkai prie automagistralės vakar pradėjo triūsti prašvitus. Nupjauti metalines sijas, įmontuotas į betoninį pagrindą, buvo tikimasi per pusvalandį ar valandą, tačiau ženklas buvo nugriautas tik sutemus.

Išmontavimo darbai bendrovei "Akademijos statyba" strigo tarsi būtų užkeikti. Planuota ženklą iškelti, o į betoninį pagrindą įmontuotas metalines sijas panaudoti naujajam riboženkliui tvirtinti.

Kad kranas galėtų įvažiuoti į kalną, kurio apačioje įrengti betoniniai barjerai, prireikė ir ekskavatoriaus. Pastarasis iškasė pakalnėje sudėtus betoninius laiptų luitus, nukasė šlaitą. Minkštu dirvožemiu į kalną kilęs kranas ėmė klimpti ir galiausiai sulūžo.

Darbininkams teko pasikliauti žemės traukos dėsniu – nugriauti statinį. Metalinės sijos pjautos ir pliaupiant lietui, ir trumpam pragiedrėjus. Kol ženklas raidėmis rėžėsi į žemę, saulė buvo netoli laidos.

Iš metalinių sijų, raudonų emaliuotų metalo skardos detalių pagamintas tuščiaviduris ženklas vėliau bus išardytas ir išvežtas į sąvartyną. Jo brolį dvynį kitoje Kauno pusėje vakar betemstant daug negaišdamas nukėlė kitas kranas. Šį ženklą pavyko išsaugoti neapgadintą. Jį žada pasiimti ir priglausti Vievyje įsikūręs Kelių muziejus.

Bendrovės "Inovadizainas" sukurtas naujasis Kauno riboženklis šiek tiek žemesnis ir ilgesnis už senąjį. Jis bus 10 m ilgio, 3,3 m aukščio, pagamintas iš aliuminio ir kitų metalų, šviečiantis. Riboženklis iš išorės bus padengtas specialia suomiška plėvele. "Inovadizaino" direktorius Rimvydas Velykis sakė, kad nuo šios plėvelės bus nesudėtinga nuvalyti grafitų mėgėjų kūrinius.

Du riboženkliai Kauno miestui kainuos beveik 400 tūkst. litų.

Ramūnas Kamaitis

Senojo Kauno riboženklio autorius, savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas

Kai manęs paprašė sukurti modernų Kauno ženklą, dirbau "Miestprojekte". Tais laikais metalą mažai kas naudojo, antai Vilniaus ženklas buvo betoninis. Norėjau, kad jis atrodytų lengvas, ant vienos kojos. Fonui pasirinkau raudoną spalvą, nes ji dominavo Kauno herbe. Iš pradžių siūliau raudoną foną sukurti iš stiklo, kad saulė pro jį prasišviestų. Baiminantis vandalų plytų, pasirinkta emaliuota metalo skarda. Teko girdėti Vilniaus miesto valdžios atsiliepimų, kad su naujaisiais riboženkliais Kaunas "vėl išsišoko". Pavadinimą tais laikais reikėjo rašyti dviem kalbomis. Žemiau po lietuviškomis raidėmis buvo sumontuotos mažesnės rusiškos. Atkūrus nepriklausomybę, pastarosios nuimtos. Raudonieji riboženkliai buvo įrėminti aliuminiu, tačiau ilgainiui vagys juos nulupo. Vietoj aliuminio atsirado pilkai dažytos medinės lentos. Mūsų komunalininkai aiškino, kad riboženkliai esą labai surūdiję, todėl juos reikia keisti. Man jų šiek tiek gaila. Vienas ženklas kainavo nemažai, keletą automobilių "Volga". Aikštelė automobiliams prie riboženklio iš Vilniaus pusės atsirado ne šiaip sau. Čia Kauno valdžia oficialiai pasitikdavo delegacijas iš Vilniaus.