Centralizuotos šilumos tiekimo bendrovei neskubant pradėti šildymo sezono, kai kurie kauniečiai būstus šildo mobiliaisiais tepaliniais radiatoriais arba karšto vėjo pūtikais. Jų paklausa pastebimai padidėjo.

Namai be komforto

Kai kurie kauniečiai norėtų, kad butuose esantys radiatoriai kaistų jau dabar, tačiau jų kaimynai nėra linkę anksčiau pradėti šildymo sezono.

"Pas mus labai šalta, nes bute dar nepakeisti langai, o gyvename septintame aukšte, vėjas išpučia visą šilumą, – guodėsi Šilainių gyventoja Raminta. Jos kaimynai nesutinka siųsti bendrovei "Kauno energija" prašymo šildymo sezoną pradėti anksčiau.

Žaliakalnio gyventojas Andrius iš sandėliuko jau atsinešė pernai įsigytą šildytuvą. Keturiasdešimtmetis įsitikinęs, kad geriau sumokėti daugiau už suvartotą elektros energiją, negu gyventi namuose be komforto.

Jis skaičiuoja, kad šildant būstą kelias valandas per dieną mokestis už suvartotą elektros energiją per mėnesį padidėja apie 50 litų. Esą tai nėra pernelyg brangu, o oro temperatūra namuose tampa priimtina.

Paklausi rudens prekė

Buitinės technikos parduotuvių tinklo "Elektromarkt" Komercijos skyriaus vadybininkas Danielis Dubrovinas sako, kad šildytuvai rugsėjo viduryje – spalio pradžioje yra viena paklausesnių prekių.

"Didelio ažiotažo nėra, bet po truputį perka, – pastebėjo D.Dubrovinas. – Tai nėra daiktas, kurį reikėtų pirkti kiekvienais metais. Tarnauja dešimtmetį ir daugiau, dažnai negenda, jeigu naudoji pagal instrukciją."

Jis išskiria dviejų tipų šildytuvus: tepalinius radiatorius, kurie kainuoja nuo 99 iki 300 litų, ir karšto oro pūtikus. Esą populiariausi yra tie, kuriuose galima reguliuoti galingumą, atkreipiamas dėmesys į sekcijų skaičių, elektros energijos suvartojimą. Paprastai per valandą toks prietaisas sunaudoja 1–2 kilovatvalandes elektros energijos.

"Topo centro" buitinės technikos produktų grupės vadovė Greta Kornikaitė šildytuvų pirkėjų antplūdžio tikisi šią savaitę, nes, pasibaigus vadinamajai bobų vasarai, prognozuojami vėsesni orai.

Populiaru šildyti terasą

G.Kornikaitės teigimu, viena populiariausių grupės prekių yra infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kurie paprastai statomi terasose: "Jais labiausiai domisi tie, kurie vis dar nori pasimėgauti poilsiu kieme."

Šiais prietaisais "Topo centras" pradėjo prekiauti praėjusiais metais ir naujiena, anot atstovų, labai pasiteisino. Specialistų teigimu, infraraudonųjų spindulių šildytuvai nuo įprastų skiriasi tuo, kad jie nešildo oro, bet suteikia šilumos kūnams.

"Net ir paėjėjus toliau nuo šildytuvo neprarandamas malonus šilumos pojūtis, jo neišblaško ir vėjas", – pasakojo G.Kornikaitė ir pridūrė, kad juos galima naudoti ir patalpoje. Tokie šildytuvai įvairiose parduotuvėse kainuoja nuo 179 iki 300 litų.

Pasirinkimą lemia kaina

Buitinės technikos pardavėjai sutaria: rinkdamiesi šildytuvą kauniečiai pirmiausia domisi jo kaina. Ji dažniausiai būna svarbiausia renkantis iš panašaus galingumo prietaisų.

Karštą orą pučiantys šildytuvai, pavyzdžiui, "Topo centre", kainuoja nuo 49 litų, o tepalinį radiatorių galima įsigyti už 139 litus. Beveik visuose prekybos centruose galima rinktis iš kelių dešimčių skirtingų gamintojų prietaisų.

"Pučiantis orą šildytuvas patalpą prišildo greitai, bet jį išjungus oras greitai ir atvėsta, – atkreipia dėmesį G.Kornikaitė. – Tepalinis radiatorius, net ir išjungtas, dar ilgai skleidžia šilumą."

Ji skaičiuoja, kad kasmet populiarūs abiejų tipų prietaisai, tačiau ventiliatorinių paprastai parduodama daugiau.

Pigesni – prekybos centruose

Prekybos tinklo "Maxima" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė sako, kad karštą orą pučiančių vėjelių ir tepalinių radiatorių paklausa jau didėja, tačiau paprastai šios prekės labiau perkamos vėlyvą rudenį ir žiemą.

"Populiariausi pigesni šildytuvai", – apibendrina R.Saulytė. "Maximoje" šie prietaisai kainuoja nuo 29,99 lito iki 159 litų.

"Sunkmečiu namų ūkių pajamos sumažėjo ir žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, jiems aktualu, kad čia būtų komfortiška", – šildytuvų paklausos didėjimo priežstį nurodo R.Saulytė.

Anot jos, pastaraisiais metais gyventojai atidžiau planuoja savo išlaidas ir taupo ne tik pirkdami buitines prekes, bet ir maistą.

"Visų prekių paklausa yra sumažėjusi. Pavyzdžiui, 2009 m. pardavėme apie 16 tūkst. įvairių šildytuvų, tai yra dukart mažiau negu 2007 m., kai vartojimas buvo pasiekęs piką", – lygino R.Saulytė.