Prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas Antanas Simončikas negali patekti į jam paskirtą socialinį būstą, nes butas pritaikytas sveikiesiems. Jis patikėjo valdininkų pažadais ištaisyti klaidą, rinko reikiamus dokumentus, bet ir vėl liko apgautas.

Patikėjo pažadais

Po sunkios ligos nuo vaikystės visiškai nevaikštantis ir prie vežimėlio prikaustytas A.Simončikas sulaukė Kauno savivaldybės tarnautojų akibrokšto. Liepę surinkti šūsnį pažymų ir rengtis kraustytis į neįgaliesiems pritaikytą būstą, valdininkai staiga pakeitė nuomonę.

Tai jau antras antausis neįgaliam kauniečiui. Pirmąjį jis gavo, kai savivaldybė po daugelio metų laukimo eilėje išsinuomoti socialinį būstą jam paskyrė butą K.Veverskio gatvėje esančiame daugiabutyje.

Nors visuose trijuose namuose yra įrengti specialūs būstai neįgaliesiems, A.Simončikui atiteko sveikųjų butas. Į jį vežimėliu patekti neįmanoma.

Aukšti bortai įrengti prie įėjimo į laiptinę, o ir joje laiptai tokie statūs, kad negelbsti ir vežimėliui užvažiuoti skirta plokštė.

Atrodė, viskas paprasta

A.Simončikas nenuleido rankų ir pats ėmė domėtis, ar trijuose K.Veverskio gatvės pastatuose tikrai užimti visi savivaldybės butai neįgaliesiems. 

„Sužinojęs, kad vienas jų tikrai yra negyvenamas, pernai rudenį kreipiausi į savivaldybę. Ten gavau patvirtinimą, kad butas tikrai tuščias, ankstesni gyventojai jį paliko“, – pasakojo A.Simončikas.

Tarnautojai pažadėjo, kad A.Simončikui nebus jokių kliūčių pakeisti sveikiesiems skirtą būstą į pritaikytą neįgaliesiems. Jie įteikė popieriaus lapą, kuriame buvo sąrašas dokumentų, kuriuos A.Simončikas turėjo surinkti ir pristatyti į savivaldybę.

Kantriai rinko popierius

Tik su vežimėliu galintis judėti vyras aplankė ne vieną įstaigą.

Jam reikėjo pasiimti pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie gaunamas pajamas, Panemunės seniūnijoje gauti dokumentus apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį, Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriuje prašyti išrašo apie gaunamas išmokas.

A.Simončikas privalėjo už pinigus užsisakyti valstybės įmonėje Registrų centras pažymą, kurioje būtų matyti, kad vyras neturi gyvenimui tinkamo nekilnojamojo turto.

Neįgalus vyras visiems biurokratiniams reikalavimams įvykdyti sugaišo dvi savaites.

Liko apkvailintas

Visi dokumentai rodė, kad A.Simončikas kaip ir anksčiau tebeturi visas teises pretenduoti į socialinį būstą neįgaliems žmonėms.

„Tada tarnautojai man pasakė, kad telieka sulaukti Kauno miesto tarybos posėdžio, o ten tokius sprendimus paprastai patvirtina be didelių diskusijų. Todėl neabejojau, kad pagaliau triumfuos sveikas protas“, – pasakojo A.Simončikas.

Jis džiaugėsi per anksti. Gruodį turėjusiame įvykti miesto tarybos posėdyje jam svarbaus klausimo darbotvarkėje nebuvo.

„Tarnautojai netikėtai pakeitė nuomonę, pradėjo kalbėti, kad mainai negalimi. Kam reikėjo mane vaikyti po įstaigas rinkti pažymų, o po to pareikšti, kad visa tai veltui. Gal tai tiesiog noras pasityčioti?“ – neslėpdamas nuoskaudos klausė A.Simončikas.

Skirtingai skaito įstatymus

Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vedėja Dangira Miliauskienė patvirtino, kad sprendimas pakeisti būstą A.Simončikui buvo parengtas, bet jo kelią į Kauno tarybos posėdį sustabdė Teisės skyrius.

„Kartu su Teisės skyriaus specialistais bandysime surasti išeitį, kaip nepažeidžiant teisės aktų būtų galima patvirtinti šį sprendimą“, – žadėjo vedėja.

Pasak jos, Aplinkos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neleidžia savivaldybėms nuomoti dviejų kambarių butų vienišiems, judėjimo negalią turintiems asmenims, kad kartu su jais apsigyventų kitas jį slaugantis asmuo.

A.Simončiko toks savivaldybės paaiškinimas toli gražu neįtikino.

„Internetu susiradau įstatymą apie valstybės paramą išsinuomojant būstą. Ten labai aiškiai rašoma, kad turintiems judėjimo negalią žmonėms savivaldybės gali skirti didesnį plotą nei sveikiems ir taip užtikrinti atskirą kambarį slaugytojui“, – stebėjosi tarnautojų argumentais A.Simončikas.