2009 m. atlaikę darbo užmokesčio mažinimo ir atleidimų vajų, šįmet kauniečiai, anot specialistų, turi pagrindo tikėtis ramesnių metų – atlyginimai neturėti mažėti, o kai kuriose įmonėse jie gali ūgtelėti.

Atlyginimai gali didėti

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad daugelis didžiųjų regiono bendrovių 2009 m. optimizavo įmonių veiklą ir prisitaikė prie krizės sąlygų.

"Dabar verslininkai galvoja apie perspektyvą, pasiliko tuos darbuotojus, kurie kuria didžiausią pridėtinę vertę. Vadovai galvos, kaip išlaikyti tuos darbuotojus, ypač jeigu atsigaus gamyba, realizacija", – sakė A.Nesteckis.

Jo nuomone, 2010 m. atlyginimai mažėti nebeturėtų, kai kurios sėkmingai dirbančios bendrovės galbūt turės galimybių darbo užmokestį padidinti.

"Atlyginimai negali mažėti iki begalybės, yra tam tikros ribos", – pabrėžė A.Nesteckis.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas atkreipia dėmesį į Statistikos departamento duomenis – daugiausia darbuotojų buvo atleista ir labiausiai atlyginimai mažinti 2009 m. pirmąjį ketvirtį.

VMI duomenys rodo, kad kauniečiai uždirba mažiau negu keturių kitų apskričių darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis yra didesnis Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Utenos apskrityse.

"Sostinėje susitelkęs didelis potencialas, ten visada buvo didesni atlyginimai, o Telšių ir Utenos apskričių vidurkį žymiai pagerina energetinės įmonės", – duomenis vertino A.Nesteckis.

Beje, 2009 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 4,2 proc., tai yra, A.Nesteckio vertinimu, palyginti nedidelis sumažėjimas.

Aplenkia darbo biržą

Kauno darbo birža tikslinės atlyginimų analizės apskrityse neatlieka, tačiau specialistai gali išskirti tam tikras darbo rinkos tendencijas. Šiuo metu darbo birža turi daugiau pasiūlymų dirbti už minimalų atlyginimą, tačiau kai kurios įmonės darbuotojams siūlo gana solidžias sumas.

Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Vygintas Morkūnas atkreipia dėmesį, kad tam tikros įmonės, ieškodamos darbuotojų, nesinaudoja darbo biržos paslaugomis.

"Labai aukštos kvalifikacijos specialistai atrenkami, randami ir priimami į darbą nesikreipiant į darbo biržą, – konstatuoja V.Morkūnas. – Pasižiūrėkite į skelbimus laikraščiuose, galima pastebėti, kad ieškoma aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriems keliami itin aukšti reikalavimai. Darbo biržoje tokių pasiūlymų nėra."

Jis pastebi, kad dosniau apmokami užsienio kapitalo bendrovių darbuotojai, kuriems atrinkti pasitelkiamos gerokai sudėtingesnės programos, negu gali pasiūlyti darbo birža.

Geriausiesiems algų nemažina

Specialistai pastebi, kad nors bendroji darbo užmokesčio statistika ir keitėsi, kai kurių darbuotojų atlyginimai sunkmečiu visai nesumažėjo arba buvo sumažinti nežymiai.

"Kiekvienoje įmonėje yra vertinamų specialistų, kurie yra labai svarbūs, todėl jiems stengiamasi atlyginimų nemažinti, – pastebi V.Morkūnas. – Tuo tarpu prie konvejerio stovinčiam darbuotojui reikia tenkintis minimalia alga bet kurioje įmonėje: tiek klestinčioje, tiek patiriančioje sunkumų."

Atlyginimai priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, įmonės galimybių, tačiau V.Morkūnas išskiria tam tikrus specialistus, kurių uždarbiai 2009 m. mažėjo ne taip pastebimai arba visiškai nemažėjo. Tai yra darbuotojai, nuo kurių priklauso technologiniai ir vadybos procesai, aukštesnieji specialistai ir finansininkai.

"Kiekviena įmonė turi vidinių rezervų valdymui optimizuoti. Suranda būdų išlaikyti tam tikrų specialistų atlyginimus nepakitusius", – apie tendencijas kalbėjo V.Morkūnas.

Darbo birža gauna informacijos apie laisvas darbo vietas "Achemoje", "Mažeikių naftoje" ir kai kuriose kitose įmonėse, kuriose darbuotojams siūlomi gana dideli atlyginimai.

V.Morkūno žiniomis, kai kurios įmonės 2010 m. turi ketinimų didinti darbo užmokestį.

Priklauso nuo investicijų

Antrajame pagal dydį šalies mieste atlyginimai yra kuklesni, palyginti su Vilniumi, kur vidutinis darbo užmokestis siekia 2,3 tūkst. lito. VMI duomenimis, Kaune vidutinė alga 2009 m. trečią ketvirtį sudarė 1,9 tūkst. lito. Statistikos departamentas pateikia truputį didesnį vidurkį – 2 tūkst. litų. Tačiau statistikos departamentas, apskaičiuodamas vidutinius darbo užmokesčius, neįvertina individualiųjų įmonių darbuotojų atlyginimų. Be to, neatsižvelgiama ir į tuo laikotarpiu sirgusių arba atostogavusių darbuotojų algas.

"Atlyginimai yra mūsų ekonomikos veidrodis, jie atspindi situaciją įmonėse, – kalbėjo Kauno darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Vygintas Morkūnas. – Galima tikėtis, kad 2010 m. stipresnėse įmonėse algos didės, nes viskam yra ribos."

Pavyzdžiui, "Vičiūnų" grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis tikisi, kad kitąmet jo valdomoms įmonėms seksis kur kas geriau negu praėjusiais metais.

"Jeigu ne įsipareigojimai bankams, galbūt būtų galima galvoti apie atlyginimų didinimą darbuotojams, nes esame susitvarkę su krizės padariniais, – sakė verslininkas. – Kol kas didinti algų galimybių neturime, bet galima pasidžiaugti, kad ekonominė situacija gerėja."

Paklaustas, ar yra galimybių kauniečiams uždirbti daugiau negu sostinės gyventojams, V.Morkūnas atsakė teigiamai. Tačiau esą visų pirma reikia pasistengti, kad Kaunas taptų patrauklus užsienio kapitalo įmonėms, kurios kurtų čia savo atstovybes.

Esą kai Kaunas taps logistikos ir transporto centru, tarptautinės įmonės norės čia steigti savo atstovybes, be to, daug priklauso ir nuo pramonės užmojų plėtoti gamybą regione. Galbūt pokyčius lemtų ir sprendimas decentralizuoti valstybės valdymo struktūras ir dalį perkelti į Vilnių.