Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje metė viešus kaltinimus mugės organizatoriui UAB "Vikšris" primesdamas jam galimai vykdytą korumpuotą veiką ir neteisėtus veiksmus. Tačiau kaltinamasis Vytenis Urba tikina, kad oficialios užklausos ir įtarimai, įrodymai jam dar nė nepateikti, rašoma išplatintame pranešime.

Apie skirtingas plotų kainas informavo dar pernai

„Kol kas oficialių nusiskundimų negavau ir komentuoti susidariusią situaciją nežinant konteksto būtų beprasmiška. Kaziuko mugę organizuojame jau šešiolika metų ir jokių panašių nusiskundimų nėra buvę“, - sako UAB „Vikšris“ vadovas Vytenis Urba. Pastaraisiais metais ypatingai išaugusį spaudimą jaučiantis organizatorius teigia, kad laikosi pasirašytos sutarties su Vilniaus savivaldybe ir  jos  nuostatų: „Praėjusiais metais taip pat sulaukiau išskirtinio Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio. Po išsamių, net dviejų tyrimų, mesti įtarimai nepasitvirtino “.

Kaziuko mugę organizuojame jau šešiolika metų ir jokių panašių nusiskundimų nėra buvę.

Pasak organizatoriaus, apie papildomas paslaugas mugės dalyviams Vilniaus savivaldybė buvo informuota praeitais metais. Už prekybos plotą kainos buvo visiems vienodos, kaip skelbiama internetinėje Kaziuko mugės svetainėje. Apie papilomas paslaugas informacija taip pat skelbiama mugės organizatoriaus interneto puslapyje bei laisvai prieinama dalyviams.

Paklaustas, kodėl viešojoje erdvėje mugėje dalyvavę prekeiviai pateikia skirtingus įkainius ir ar „geresnės“ vietos yra pardavinėjamos brangiau, Kaziuko mugės organizatorius tiesiog šypteli ir atsako: „Apie geresnes vietas ir jų pardavimą išskirtinėmis sąlygomis ar kainomis negali būti nė kalbos. Pasirašytoje sutartyje jau nuo praėjusių metų yra įtrauktas punktas, kad visi prekybininkai turi būti suskirstyti į atskiras zonas - tautinis paveldas, drožiniai, metalo dirbiniai, pynėjai ir taip toliau. Todėl, pavyzdžiui, net ir reikalaujantiems drožėjams stovėti Gedimino prospekto pradžioje kartu su tautinio paveldo atstovais nėra jokių galimybių“, - teigia V. Urba. Organizatoriaus teigimu, vietos kaina priklauso ir nuo ploto bei papildomų paslaugų,  mat organizatoriai norintiesiems stato medinius statinius, namelius, parūpina vizas, kitus reikalingus leidimus, rūpinasi prekeivių ir jų produkcijos viešinimu bei mugės apsauga.

Mugės organizatoriui V. Urbai priekaištaujama ir dėl neva didesnio nei deklaruota prekybininkų skaičiaus, tačiau šį faktą V. Urba neigia: „Mugėje tikrai nebuvo didesnio skaičiaus prekeivių nei deklaruota. Paprasčiausiai orai buvo nepalankūs ir buvo nuolatinė prekeivių migracija, kai kurie prekeiviai, stovėję mažesnio praeinamumo zonose, kur nebuvo srauto ir prekyba buvo skurdi, nepaisė nustatytos sutarties ir savavališkai persikėlė savo palapines į Gedimino prospektą ar kitas vietas. Mes, kaip organizatoriai, prašėme prekeivius grįžti į savo vietas, tačiau jie nesutiko. Šią situaciją buvo pakankamai sudėtinga sukontroliuoti dėl mažesnio mugės lankytojų skaičiaus tokį šaltą Kaziuko mugės savaitgalį“, - sako V. Urba.

Pradėjo nuo ištakų

Ne vienam vilniečiui ar amatininkui Kaziuko mugės organizatoriaus V. Urbos vardas žinomas jau seniai. Kaziuko  mugės istoriografas  profesorius Libertas Klimka sako, kad V. Urba sėkmingai pasirūpindavo  ir mugės statiniais, ir atrakcijomis bei apipavidalinimu.  Čia praverčia  jo sukaupta didžiulė senovinių padargų bei techninių įrenginių kolekcija.  Apskritai mugės organizavime  prioritetai -  istoriškumas ir liaudiškumas, o konsultantais kviečiami etnografai, tradicinių amatų žinovai. Anot profesoriaus, nestokodamas išmonės ir humoro jausmo, V. Urba gerai jaučia pavasarišką mugės dvasią, kasmet vis surasdamas naujų senosios tradicijos raiškos būdų.

„Kaziuko mugę pradėjome nuo pat ištakų. Man šis renginys tikrai nėra tik „bilietų pardavimo“ vieta. Daugiau nei dešimtmetį apskritai neturėjome jokio papildomo finansavimo kultūrinei programai ir visus renginius, socialines akcijas darėme savo lėšomis. Visi statiniai, nuorodos, infrastruktūros gerinimui skirti įrengimai yra atlikti savais resursais. Kasmet mugės dalyvius stengiamės nustebinti naujais projektais, rekordais. Pavyzdžiui, šiemet Rotušės aikštėje nutiesėme net šimto metrų ilgio stalą - Šimtmečio stalą, prie kurio kvietėme prisėsti mugės svečius ir už simbolinę kainą paragauti lietuviškų patiekalų“, - sako V. Urba. Pasak jo, mugė nesulaukia savivaldybės paramos kaip kitos Vilniuje vykstančios mugės, todėl nėra įmanoma įgyvendinti visų sumanymų ar atsisakyti dalies prekeivių.

Ženklios sumos papildo biudžetą

Be mokamo mokesčio į savivaldybės biudžetą, kuris sudaro beveik 50 000 eurų, už mugės dalyvių prekybos plotą yra mokamas ir papildomas mokestis - 11 555 Eur, kuris, pasak V. Urbos,  skiriamas infrastruktūros gerinimui. Anot jo, ši suma mugės niekuomet nepasiekė. Pasak V. Urbos, jam tenka dalyvauti daugelyje mugių užsienio valstybėse. Paprastai, tokie renginiai yra remiami ir finansuojami savivaldybių, palaikomi ir skatinami. Suorganizuoti tokią grandiozinę mugę, anot organizatoriaus, nėra tokia lengva užduotis: „Būtina pasirūpinti miesto tvarkymu, kad mugės metu ir po jos būtų užtikrinta viešoji tvarka, apsauga. Kadangi mugė vyksta pačioje senamiesčio širdyje, tenka riboti eismą ir iš anksto pasirūpinti kelio ženklinimo pakeitimais. Be abejo, daugumai projektų ir renginių būtina elektra, todėl rūpjnamės elektros įvadais, scenų paruošimu, tualetų įrengimu. Na, ir nė vienas didelis renginys neapsieina be puošybos elementų, nuorodų bei viešinimo. Apie mugę žinią skleidžiame televizijoje, žiniasklaidoje, stengiamės pritraukti turistų ir informaciją komunikuojame užsienio leidiniuose.  O kad žmonėms būtų viskas aiškiau ir nepasimestų mugėje atspausdinome ir išdalinome apie 10 tūkstančių žemėlapių. Visos šios išlaidos sudaro apie 50 000 eurų, nekalbant apie pasiruošimą tokiam renginiui, kuris užtrunka apie pusmetį, juk jam reikalingi ir žmogiškieji resursai - mugės užkulisius atskleidžia organizatorius.

Vilniaus miesto savivaldybė mugės organizavimui lėšų neskiria. Paskaičiuoti paprasta: į biudžetą už prekybininkų vietas ir pridėjus infrastruktūros mokestį, sumokama virš 61 000 Eur, organizaciniai kaštai sudaro apie 50 000 Eur, o už prekybinius plotus surenkama tik apie 62 000 Eur. Likusiai sumai surinkti, kad mugė apskritai įvyktų, ieškoma rėmėjų ir siūlomos reklamos paslaugos stambesniems prekybininkams bei amatininkams ar įmonėms, todėl dalis prekybininkų savo sutikimu moka didesnę bendrą sumą. Bet už prekybos plotą suma visiems yra vienoda.

Kaziuko mugės organizatorius V. Urba sako tikįs, kad pavyks išspręsti kilusius nesusipratimus, ir žada detalesnę informaciją pateikti kartu su sutartyje numatyta pateikti finansine ataskaita.