Spalvingas miesto planas, numatantis, kur ir ką galima statyti, pradžiugins sklypų ir statybų verslu užsiimančius kauniečius – daugelį jų prašymų pakeisti žemės paskirtį žadama palaiminti.

Nuomonę pareikšti gali visi

Kauno miesto savivaldybė, remdamasi fizinių ir juridinių asmenų prašymais bei administracijos nurodymais, pasiūlė pakeisti Bendrąjį planą – iš viso 121 teritorijoje.

Bendrojo plano pakeitimo koncepciją rengusi įmonė "Kauno planas" pritarė maždaug dviem trečdaliams siūlymų, o likusiuose sklypuose siūloma palikti dabartinę teritorijos paskirtį.

Miesto politikai jau pritarė šiai koncepcijai, išskyrę keletą vietų, kurios sukėlė visuomenės diskusijas. Savivaldybės administracija įpareigota pateikti miesto tarybos nariams detalią informaciją apie šiuos sklypus. Siūlymai bus įtraukti, jei jiems pritars visi tarybos komitetai.

Į persvarstytinų teritorijų sąrašą pateko šeši sklypai Kleboniškyje – Neries pakrantėje ir Margavos, Vaistariškių, Vasarvietės g., sklypas Vaišvydavoje, miško paskirties teritorija Aukštutiniuose Kaniūkuose, keli sklypai Vičiūnuose – Kruonio g. ir teritorijos prie Kiaunių gatvės.

Vasario 17 d. savivaldybėje numatytas viešas ir daug lemsiantis šio keičiamo dokumento svarstymas, vėliau jį tvirtins politikai.

Uostas paslėps Senamiestį

Su Bendruoju planu susipažinusius Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos narius labiausiai nustebino ne tiek ketinimai poilsio, miško ar pakrančių zonose statyti mažaaukščius namus, kiek stambesni objektai, neabejotinai darysiantys įtakos miesto panoramai.

Antai 20 ha teritoriją tarp Marvelės g. ir Nemuno, kuri dabar yra "kitos paskirties žemė ir bendro naudojimo teritorija", norima paversti pramonine zona. Esą ši vieta labiausiai tinka krovininiam uostui.

Violetine spalva pažymėtas didžiulis plotas Nemuno pakrantėje pašiurpino architektus. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad uostas, jį aptarnaujantys kranai užims tik dalelę šios teritorijos, likusią zoną okupuos sandėliai ir dar nežinia kokie statiniai. Tiesa, šios žemės paskirtį galima bus keisti tik atlikus archeologinius tyrimus.

Architektas Audrys Karalius tikras, kad uostui kilometro ilgio krantinės nereikia, pakeičiant tokios didelės teritorijos paskirtį pramonine, pasak jo, paliekama galimybė atsirasti "daug baisesniems dalykams".

Daugumos ekspertų pastebėjimu, važiuojantieji "Via Baltica" greitkeliu ir kirsdami tiltu Nemuną kitų miestų bei šalių atstovai turi tik vieną galimybę pamatyti, kaip atrodo Kaunas – tai būtent į aptariamą teritoriją atsiveriantis vaizdas, kurio horizonte boluoja Senamiesčio bokštai. Priešais pastačius uostą ir kitus pramonės objektus, miestas tranzitiniams keleiviams atrodys "kaip Vilijampolės pramoninis rajonas".

"Nesuprantu, kam reikalingas uostas, kurio vienintelis krovinys – žvyras?" – šio objekto reikalingumu Marvelėje apskritai abejojo architektas Vygintas Merkevičius. Jo įsitikinimu, uostas galėtų būti įkurdintas Kauno rajone.

Bendrajame plane taip pat numatyta pakeisti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijos paskirtį. Kol kas tai bendrojo naudojimo teritorija, ją norima pakeisti į konservacinės paskirties. Tai reiškia, kad kultūros paveldo specialistai rengs specialųjį planą, kuriuo nustatys, ką galima šioje teritorijoje daryti.

Kokia dokumento misija?

Architektas Rimvydas Palys atkreipė dėmesį, kad jau pridaryta nemažai klaidų, ypač gyvenamuosiuose rajonuose. Todėl esą reikia ieškoti, kaip sujungti "pūvančias" miesto vietas į gerą miestą. Tai turėtų būti vienas šio plano rengėjų strateginių tikslų.

R.Palys atkreipė dėmesį, kad Jonavos g., kuri antra pagal svarbumą mieste, vyrauja "sklypinis urbanizmas" ir siūlė ieškoti bendrų sprendimų, kaip jį nutraukti.

Profesorius Jonas Minkevičius apskritai sukritikavo Bendrojo plano pataisymus. Pasak jo, šiame plane turi vyrauti bendra idėja, kaip išlaikyti bendrą miesto kokybinį lygį. Daug svarstomų vietų, profesoriaus nuomone, yra probleminės ir tik pablogins situaciją. "Juolab kad nėra reglamentų dėl aukštingumo. Gali būti užkoduota į blogąją pusę", – nuogąstavo jis.

Jam antrinio profesorius Vladas Stauskas: "Šis Bendrojo plano taisymas – vietinių gaisrų gesinimas. Tai savivaldybę užplūdusių atskirų žmonių grupių taškiniai interesai, o ne visuomenės, kuri gal ir nepareikš savo nuomonės, interesas."

Architektas Gintaras Prikockis mano, kad tai, jog planas svarstomas be erdvinio modelio, yra visų klaidų esmė. "Pritarti pakeitimams negaliu. Didžiausios bėdos – prie upių. Uostas būtų viena didžiausių klaidų miesto urbanistikoje", – perspėjo jis.

Rengs trimatį planą

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius informavo, kad savivaldybė šiais metais numato skelbti viešąjį konkursą naujam miesto Bendrajam planui parengti.

"Šis Bendrasis planas, kurį taisome, parengtas pagal pasenusį Teritorijų planavimo įstatymą", – dėstė N.Valatkevičius. Pasak jo, anksčiau detaliojo plano pagrindu buvo galima keisti ir Bendrojo plano sprendinius, o nuo 2005 m. to nebegalima daryti, pirma reikia keisti Bendrąjį planą.

Todėl, kaip aiškino Urbanistikos skyriaus vedėjas, didelė dalis siūlomų pakeitimų – ne Bendrojo plano lygio. "Tai įstatymo grimasa, daugiau formalumas", – kaip visada situaciją glaistė jis.

Teritorijų planavimo įstatymas spėjo dar kartą pasikeisti. Vietoje žemės naudojimo būdų ir pobūdžių atsidaro teritorijų "tipai". Dėl to esą reiks rengti naują Bendrąjį planą.

"Naujasis dokumentas bus trimatis, jame bus numatomas ir pastatų aukštingumas. Jam rengti numatyti 2 mln. litų iš ES struktūrinių fondų", – pareiškė N.Valatkevičius ir pakvietė architektus dalyvauti jo rengimo konkurse.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko Daliaus Šarakausko nuomone, dabar pats laikas pradėti svarstyti strategines ketinamo rengti naujojo Bendrojo plano ribas, kad vėliau nereikėtų šio projekto vėl "perdažyti".

Kviečia atvykti

Su Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano antrojo pakeitimo sprendiniais iki vasario 17 d. galima susipažinti Kauno miesto savivaldybėje (Laisvės al. 96), savivaldybės įmonėje "Kauno planas" (Kęstučio g. 66A), miesto seniūnijose.

2010 m. vasario 17 d. 14 val. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės al. 96) planuojama surengti viešą susirinkimą, kuriame bus pristatomi sprendiniai, Bendrojo plano antrojo pakeitimo sprendinių poveikio ataskaita, informacija apie gautus pasiūlymus. Beje, kad visi kauniečių pasiūlymai dėl Bendrojo plano pakeitimų būtų teisėti, jie turi būti pateikti raštu ir užregistruoti.