Keturis mėnesius diskutavusi Vilniaus miesto taryba šį trečiadienį ketina patvirtinti laikinus atliekų tvarkymo tarifus. Pagal naująją tvarką atliekų išvežimas gyventojams turėtų atpigti 1–5 centais.

Šiuo metu daugiabučių namų gyventojai už atliekų išvežimą moka apie 23 centus už buto kvadratinį metrą. Be to, papildomai po 3 centus už buto kvadratinį metrą šiems pateikiama sąskaita už stambių ir bešeimininkių atliekų išvežimą. Tad iš viso atliekų tvarkymas daugiabučių namų gyventojams per mėnesį kainuoja po 26 centus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

Pagal laikinąją tvarką greičiausiai jau nuo rugpjūčio 1-osios gyventojai už atliekų tvarkymą daugiausia mokės po 25 centus už kvadratinį metrą, tačiau nebereikės papildomai mokėti už stambių atliekų išvežimą.

Mažės ir atliekų surinkimo iš šachtinių konteinerių įkainiai. Tokių daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka iki 50 proc. daugiau nei įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai. Pagal naująją tvarką maksimalus tarifas šachtinių konteinerių naudotojams bus keliamas ne daugiau kaip iki 30 proc. Vadinasi, atliekų tvarkymas jiems atpigs 5 centais už buto kvadratinį metrą.

Siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, norima pakeisti mokėjimo tvarką individualių namų gyventojams, kurie naudojasi nuosavais konteineriais. Jie šiandien sumoka už faktiškai išvežtų atliekų kiekį. Pagal naująją tvarką jie už šiukšles turėtų mokėti pagal namo plotą. Minimalus tarifas jiems sieks iki 18 centų su PVM už vieną kvadratinį metrą, maksimali riba – 50 centų už vieną kvadratinį metrą.

Laikinąjį atliekų tvarkymo projektą parengusi Nepriklausoma bei opozicinė Tvarkos ir teisingumo frakcijos tikisi, kad ši tvarka bus teisingesnė atliekų gamintojų atžvilgiu.

Esą šis mokestis pažabos soduose, individualiuose namuose gyvenančių vilniečių savivalę. Mat šie prie namų dažniausiai turi pasistatę pačios mažiausios talpos šiukšliadėžę, kurią atliekų vežėjas ištuština porą kartų per mėnesį. Vengdami mokesčių didžiąją sukauptų šiukšlių dalį šie gyventojai nesigėdydami verčia į daugiabučių namų konteinerius. Su atliekomis ant šių gyventojų pečių permetama ir finansinė našta.

Pasak projektą rengusio Remigijaus Žemaitaičio, buvusio mero Juozo Imbraso patarėjo, 300 kv. name gali gyventi ir vienas asmuo, kuris atliekų sukaups mažiau, tačiau pagal šį modelį bus priverstas mokėti kaip šešių asmenų šeima. Kitas projekto rengėjų, savivaldybės Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininkas Gintaras Kazakas tikino, kad mokesčio dydis priklausys nuo namo savininko gebėjimų derėtis.

"Individualiam namui nustatytos labai plačios tarifo žirklės. Gyventojas turi galimybę pasirašyti sutartį su atliekų vežėju už mažiausią leistiną kainą, tik tegul įrodo vežėjui, kad vienas gyvena", – sakė G.Kazakas.

Pagaliau bus nustatytas ir maksimalus atliekų tvarkymo tarifas visiems juridiniams asmenims: kavinėms, parduotuvėms, kirpykloms ir kitoms įstaigoms. Jis sieks iki 50 centų su PVM už įstaigos kvadratinį metrą. Iki šiol galioja tik minimalus 34 centų tarifas už kvadratinį metrą. Atliekų tvarkytojams palikta teisė vienašališkai nustatyti galutinę atliekų tvarkymo kainą juridiniams asmenims.

Šiemet senamiestyje nuvilnijo skandalas, kai penkių darbuotojų teisininkų kontorai atliekų vežėjas VSA pateikė sąskaitą, kurios suma prilygo kone pusei penkiaaukščio namo gyventojų sąskaitai. Teisininkams, daugiausia teišmetantiems popierių, buvo nustatytas daugiau nei litą siekiantis tarifas už kvadratinį metrą. Teisininkų kontora atliekų vežėjo paslaugų atsisakė.

Tačiau juridiniai asmenys kelia ne mažiau bėdų, nei mokesčių vengiantys sodų turėtojai ar individualių namų gyventojai. Mat šie, ypač įsikūrę daugiabučių konteineriais. Po namu įsikūrusi kavinė viena prikaupia tiek atliekų, kiek viso namo gyventojai. Tačiau mokestis visiems paskirstomas po lygiai. Dėl to pastebėta, kad senamiesčio gyventojai moka dvigubai daugiau už atliekų išvežimą, nei miegamuosiuose rajonuose įsikūrę vilniečiai.

Pagal naująją tvarką visi juridiniai asmenys privalės sudaryti sutartis su atliekų vežėju. Juridiniai asmenys, įsikūrę daugiabučiuose namuose ir besinaudojantys kolektyviniais konteineriais, privalės pasirašyti sutartis su to namo savininkų bendrija arba daugiabutį administruojančia bendrove.

Kokį galutinį sprendimą priims miesto taryba – paaiškės rytoj, per paskutinį posėdį prieš vasaros atostogas.