Sostinės simboliu vadinamos Gedimino pilies bokštą uždengė žalias audeklas. Gedimino kalno teritorijoje baigiami prieš ketverius metus pradėti pagrindiniai tvarkymo ir restauravimo darbai. Architektai džiaugiasi vėl atsivėrusiu istoriniu kraštovaizdžiu.

2010-aisiais pradėjus pirmuosius Gedimino kalno ir aukštutinės pilies tvarkymo darbus, norėta sutvarkyti ir užkonservuoti aukštutinės pilies pietinio ir šiaurinio bokštų bei gynybinės sienos liekanas.

Iki šiandien atliktų darbų sąrašas – ilgas: nebeliko kelių pilies komplekso objektų avarijų grėsmės, nuo kalno pašalinti pavojų kėlę medžiai, restauruota ir užkonservuota šiaurinė atraminė siena, suremontuota lietaus nuotekų sistema, sutvarkyti pėsčiųjų takai, atidengti ir išeksponuoti pietinio bokšto pamatų fragmentai, jų aikštelė pritaikyta žmonėms su negalia, atlikti fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai, nuo Aukštutinės pilies rūmų pašalinti kritiškos būklės sienų stogeliai, o likvidavus nevertingus priestatus, atsivėrė aiškesnė buvusios pilies statinių išdėstymo struktūra.

„Jau šiemet baigiami vakarinio bokšto plytų mūro restauravimo darbai. Keletas plokštumų jau sutvarkytos, restauruotas mūras, pakeistas karnizų apskardinimas. Liko labai nedaug plokštumų ir vakarinio bokšto fasadai šiemet jau bus pilnai sutvarkyti“, – tvirtina Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė

Gedimino kalno ir aukštutinės pilies tvarkymo projekto antrajam etapui iš Valstybės investicinės programos skirta apie pusantro milijono litų, tačiau ne ką mažiau užduočių dar laukia ateityje: radus lėšų, bus tvarkoma avarinės būklės vakarinė atraminė siena ir Pylininko namas, taip pat reikės remontuoti kelius, tvarkyti šlaitus, pakeisti keltuvą bei ieškoti lėšų nuolatinei kalno deformacijų stebėsenos sistemai.

„Visa inžinerinė lauko sistema yra nesutvarkyta. Dabar apšviestas tik vakarinis bokštas – reikėtų pakloti apšvietimo tinklus, pagalvoti, kaip tą piliakalnį išryškinti nakties periodu. Taip pat reikėtų atlikti šaltinėlio rekonstrukciją“, – pasakoja A. Meškauskienė.

Manoma, kad Vilniaus aukštutinė pilis pastatyta tryliktojo amžiaus pabaigoje, o iki mūsų dienų išlikęs vakarinis pilies bokštas paskutinį kartą restauruotas 1995-aisiais. Šiuo metu įgyvendinamas projektas yra pelnęs geriausių Lietuvos archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurso didįjį prizą.