Kitą penktadienį palaikai bus pašarvoti Šventų Jonų bažnyčioje, čia bus aukojamos ir mišios. Šeštadienį su partizanu galės atsisveikinti visuomenė, tą pačią dieną karstas procesijoje bus gabenamas į kapines.

J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai rasti pernai spalio pabaigoje Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje. Lapkritį jų autentiškumas patvirtintas DNR testu.

J. Vitkus gimė 1901 metų gruodžio 10 dieną Mažeikių apskrityje, Ketūnų kaime, ūkininko šeimoje. Besimokydamas Telšių gimnazijos 6-oje klasėje įstojo į Kauno karo mokyklą, ją baigęs gilino žinias Kauno aukštesniuose karo technikos kursuose, 1929–1934 metais mokėsi Briuselio karo vadovybės inžinerinėje mokykloje.

Grįžęs iš studijų užsienyje jis tarnavo Kaune inžinerijos bataliono technikos viršininku, 1938-aisiais, gavęs pulkininko leitenanto laipsnį, pradėjo dėstyti Karo mokykloje inžineriją, aktyviai bendradarbiavo leidiniuose „Kardas“, „Karys“ ir kt., buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Gedimino ordinu, Šaulių žvaigžde.

Sovietų okupacijos metais J. Vitkus visas jėgas skyrė partizanų veiklai organizuoti: 1945 metų gegužės 7 dieną įsteigė Dzūkų grupės partizanų štabą, vėliau suformavo Merkio rinktinę, 1946 metų balandžio 23 dieną buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.

1946 metų liepos 2 dienos per susirėmimą su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas ir greitai mirė. Iš pradžių čekistai nesuprato, kokios svarbos asmenį jie atsivežė, tad atlikę formalumus Kazimieraičio kūną užkasė čia pat, Leipalingio būstinės kieme.

1997 metais J. Vitkus-Kazimieraitis apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu. Jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, mokykla gimtajame Tirkšlių miestelyje, gatvės Vilniuje, Kaune, Varėnoje.