Vakar pasibaigusi knygų mugė lankytojų gausa labiausiai nustebino užsienio rašytojus, kurie Lietuvoje tokios meilės knygoms išvysti nesitikėjo. Vilniaus knygų mugės koordinatorė Milda Gembickienė dienraščiui sakė sulaukusi itin šiltų svečių atsiliepimų.

– Knygų mugė jau baigėsi. Atrodė, kad visas dienas ji buvo sausakimša. Ar ir vėl pavyko pagerinti lankomumo rekordą?

– Kol kas sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių ją aplankė, nes bilietai perkami ne vien mūsų, bet ir įvairių bilietus pardavinėjančių įmonių kasose. Tačiau iš to, ką matėme visas dienas mugėje, spėčiau, kad lankytojų bus atėję ne mažiau nei pernai, kai iš viso mugę aplankė beveik 62 tūkst. žmonių. Skaičius artimiausiu metu patikslinsime ir paskelbsime, jie visus visada domina.

– Susidaro įspūdis, kad ši mugė jau nebėra skirta vien knygoms. Įvairiausių renginių joje buvo ne mažiau nei leidyklų stendų.

– Iš tiesų taip ir yra. Žmonės čia ateina jau ne vien apžiūrėti knygų ir jų nusipirkti, bet ir sudalyvauti įvairiausiuose renginiuose. Jų šįmet buvo keli šimtai. Knygų mugė tapo vieta pakalbėti ir apie politiką, visuomenę, kultūrą, istoriją, socialinius reikalus. Čia susitinkama su žymiais žmonėmis. Knygų pristatymuose kalbama ne vien apie pačias knygas. Žinoma, renginio karalienė vis dėlto yra knyga.

– Kaip šių metų mugę įvertino lankytojai? Juk ne skaičiai, o jų atsiliepimai organizatoriams svarbiausi.

– Lankytojų nuomonę daugiausia sužinome iš atsiliepimų knygos, kurioje jie palieka savo įrašus. Džiugu, kad jiems patinka, skundų nėra, visi patenkinti renginiu. Tai matosi ir iš to, kiek žmonių ne tik perka, bet ir dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose. Pernai kai kurios renginių salės dar buvo tuščios, o jau šiais metais visos gausiai užpildytos. Tai irgi daug ką reiškia. Be to, žmonės džiaugiasi galėdami matyti ne tik knygas, bet ir pačius jų autorius. Kai su skaitytojais bendrauja pats rašytojas, atmosfera visai kita. Džiugu, kad autorių dalyvavo tiek daug.

– Ar žinomus užsienio rašytojus stebino toks didelis lietuvių susidomėjimas knygomis? Kokių vertinimų išgirdote iš užsienio svečių?

– Su jais turėjome atskirą vakarą pabendrauti. Visi iki vieno sakė nesitikėję, kad Lietuvoje knygoms skiriama tiek daug dėmesio. Kalbėjausi su rašytoju Robertu Rowlandu Smithu, kuris atvyko iš Jungtinės Karalystės. Ten rengiama tarptautinė Londono knygų mugė, kurioje dalyvauja nepalyginti daugiau rašytojų ir leidyklų. Tačiau tai, kaip jis pats sakė, yra prekybinis renginys. Ten nėra tokios atmosferos, kokia sukurta Lietuvoje. Visiems svečiams tai kėlė didelį įspūdį ir žavėjo. Mūsų knygų mugė, anot užsienio rašytojų, kai kuo panaši ir į užsienyje vykstančias, pavyzdžiui, Geteborgo, muges.

– Šiemet knygų mugėje buvo galima rasti ir seniai išleistų bei iš rankų į rankas keliavusių knygų. Ar tokia naujovė pasiteisino?

– Iš tiesų šiemet labai daug naujovių neįdiegėme. Tačiau bukinistų skyriaus, kuriame buvo galima už nedidelę kainą nusipirkti įvairiausių senų, jau naudotų, knygų, apžiūrėti didžiulius jų archyvus, populiarumas nustebino ir mus. Ši salė visą laiką buvo pilna, žmonėms ji labai patiko.

Vilniaus knygų mugė

Šių metų knygų mugėje prisistatė 250 leidybos įmonių iš devynių šalių. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vykusioje mugėje buvo 378 renginiai, daugiausia jų – per 100 – surengta šeštadienį.

Taip pat vyko susitikimai su autoriais, diskusijos, filmų peržiūros, meno parodos, apdovanojimai, koncertai, spektakliai, Maironio metams skirti renginiai, veikė kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“.

Knygų mugėje šiais metais surengta bene 20 įvairių renginių ir susitikimų su žinomais užsienio autoriais iš Jungtinių Valstijų, Izraelio, Kroatijos, Rusijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kt.

Renginyje lankėsi buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaśniewskis, kuris su kadenciją baigusiu Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi diskutavo apie prezidento pareigas.

Kita ryški mugės viešnia – lietuvių kilmės amerikietė rašytoja Rūta Šepetys. Mugėje buvo pristatytas jos romanas apie lietuvių tremtinius „Tarp pilkų debesų“, pelnęs Prancūzijos literatūros apdovanojimą.