Pereiti į pagrindinį turinį

Kodėl pataisos namuose kyla neramumai?

2010-08-24 07:11
Kodėl pataisos namuose kyla neramumai?
Kodėl pataisos namuose kyla neramumai? / Tomo Raginos nuotr.

Mus nuo atliekančiųjų bausmę už nusikaltimus skiria aukšta betoninė tvora ir spygliuotos vielos spiralė viršuje. Kas už jos pastarosiomis savaitėmis vyksta: kova už būvį ar chuliganizmas iš dyko buvimo? Kokios tikrosios per įkalinimo įstaigas nuvilnijusių neramumų priežastys?

Pradėti tyrimai

Per pirmąsias dvi rugpjūčio savaites trijuose pataisos namuose kaliniai užpuolė prižiūrėtojus. Neramumai kilo Kybartų, Marijampolės ir Pravieniškių 1-uose pataisos namuose.

Į incidentą su pareigūnais įsivėlė maždaug 20–30 nuteistųjų Kybartų pataisos namuose, Marijampolėje iš 26 nuteistųjų būrio esą "aktyviai dalyvavo du". Nustatyti ir prižiūrėtoją Pravieniškėse sužaloję nuteistieji.

Kalėjimų departamento direktoriaus Sauliaus Vitkūno teigimu, pradėti tarnybiniai patikrinimai, kuriais bus įvertinti pareigūnų veiksmai. Pradėti ikiteisminiai tyrimai ir dėl kalinamų asmenų veiksmų, dėl riaušių organizavimo, kurstymo, dėl pasipriešinimo pareigūnams.

Teisingumo ministerija apsidrausdama dar ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl pačių pareigūnų veiksmų. "Yra tam tikrų tarnybinių pareigų neatlikimo požymių", – pastebi viceministras Gytis Andrulionis.

Kalėjimų departamento direktorius aiškina, kad pataisos įstaigose kilusių neramumų priežastys "daugmaž aiškios", tačiau oficialiai komentuojamos jos bus tik atlikus tyrimus.

Pasigenda esminės reformos

"Kalėjimas – asmenybės perdirbimo fabrikas", – negailestingą išvadą rėžė Kalinių globos draugijos vadovas Jonas Stašinskas. Jis pats ragavęs kalėjimo duonos, savo kailiu patyręs perauklėjimo programą, tačiau į asmenines praeities smulkmenas jau nebenori leistis.

"Lietuvos bausmių sistema prasčiausia Europoje. Pas mus klesti kriminalinė subkultūra. Galėtų įrengti atskiras kameras nuteistiesiems, tačiau to iki šiol nėra", – draugijos atliktos analizės teiginius dėstė pirmininkas.

Nevaldomos grupės nuteistųjų, įtakos, kastos, "paniatkės", konfliktai, nekontroliuojami narkotikai, netvarka. Tokią laisvės atėmimo įstaigų kasdienybę piešia J.Stašinskas. "Šiokia tokia išorinė apdaila atliekama, tačiau tai nieko nekeičia", – įsitikinęs pirmininkas.

J.Stašinskas neabejojo, kad, nevykstant esminei kalėjimų reformai, nukenčia ir nuteistieji, ir ten dirbantys eiliniai pareigūnai. Kažkas kažkam kažko nedavė – atrodo, paviršinis konfliktas, tačiau už spygliuotos vielos tokio konflikto šaknys glūdi žymiai giliau.

"Ikiteisminio tyrimo procedūra, teismas, bausmės vykdymas – trys banginiai, ant kurių turėtų laikytis sistema. Tačiau yra kiek kitaip: dvi pirmosios – aiškios, tai paskutinioji, – bausmės vykdymas – visiškas chaosas", – kritikos negailėjo J.Stašinskas.

Pyksta, kai negauna?

Marijampolės pataisos namuose išpuolio dalyviai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, riaušininkai iš Kybartų pataisos namų perkelti į kitas laisvės atėmimo vietas, dėl jų veiksmų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Laisvės atėmimo vietų budinčiųjų pamainų pareigūnai prieš tarnybą nuolat instruktuojami apie veiksmus per ypatingą įvykį. Jiems primenama, kad turi neprarasti budrumo, taip pat – ko imtis kilus neramumams.

Kalėjimų departamento atstovų teigimu, pagrindinė išpuolių šiose pataisos įstaigose priežastis – nuteistųjų noras įsigyti daiktų, kuriuos įkalinimo įstaigose draudžiama turėti.

Tą parodė ir šių metų pirmojo pusmečio konfliktų analizė – nustatyta, kad dauguma išpuolių prieš pareigūnus vyko tada, kai šie neleido ko nors perimti.

Kalėjimų departamento duomenimis, nuteistieji nuolat siekia paragauti draudžiamo vaisiaus. Dažniausiai tai svaigintis skirtos medžiagos, ryšio priemonės.

Neramumai iš dykinėjimo

"Jie labiausiai nori nieko neveikti. "Jeigu tu, viršininke nori, tai aš mokysiuosi", – tokį atsakymą išgirstu priminęs, kad būdami čia jie gali įgyti suvirintojo specialybę", – kalbą apie nuteistųjų kasdienybę pradėjo Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų direktorius Vytautas Aleknavičius.

Puoselėti kūno raumenis, žiūrėti kovinius veiksmo filmus – mėgstamiausi nuteistųjų užsiėmimai. "Slampinėja, šnekučiuojasi, jų žargonu tariant, stumia laiką", – pastebėjimais dalijosi viršininkas.

V.Aleknavičius neslėpė, kad laisvės atėmimo bausmė atrodo praradusi savo tikrąją prasmę. Neliko motyvacijos pasitaisyti ir grįžus į laisvę pradėti padorų gyvenimą. Pagrindinė nuteistųjų kalba – apie emigraciją į užsienį. Prisiklauso, kaip ten kitiems gerai sekasi, net ir neturintiesiems jokio išsilavinimo, todėl laisvės atėmimo vietoje tiesiog dykinėja.

Direktorius nedrįso apibendrinti, kokia nuteistųjų dalis suvokia, kas yra laisvės atėmimo bausmė. Bet jis teigė pastebėjęs, kad nebeliko moralinio laisvės atėmimo atspalvio: kaltės išpirkimo už padarytą nusikaltimą. Laikas vadinamojoje zonoje daugeliui – tarsi tam tikras gyvenimo būdas, kuriuo kai kada galima net pasididžiuoti – aš ten buvau, aš žinau.

V.Aleknavičiaus nuomone, už pataisos namuose padarytą nusikaltimą turėtų būti baudžiama gerokai griežčiau. Didžiausia bausmė Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose už pasipriešinimą pareigūnui – dveji metai. Tokios bausmės "zonos" gyventojų nebegąsdina.

"Liūdniausia, kad nuteistųjų amžius jaunėja ir išsilavinimas vis žemesnis", – faktais rėmėsi viršininkas.

Riaušėms pasirengę

Viešojo saugumo tarnybos generolas Sergejus Madalovas mena 13 rimtų incidentų kolonijose nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Generolas nesistebi, kad laisvės atėmimo įstaigų administracija į kai kuriuos konfliktus jų jau nebekviečia.

"Kybartuose buvo problemų. Prireikė mūsų pagalbos, tačiau kai nuvažiavome, viskas jau buvo ramu. Reikėjo tik šiokių tokių profilaktinių priemonių, kad nuteistiesiems nekiltų noro vėl rodyti drąsą", – dalykiškai dėstė generolas.

Marijampolės pataisos namuose Viešojo saugumo tarnybos pagalbos neprireikė. Administracija susitvarkė pati.

Tą pačią dieną, kai Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose nuteistieji sužeidė prižiūrėtoją, 3-iuosiuose pataisos namuose Viešojo saugumo būrys ir administracija vykdė profilaktinę kratą.

"Nuteistieji tokiais išpuoliais tikrina budrumą. Vienoje kolonijoje pašurmuliavo. Kalintieji kitose sužinojo ir taip pat pamėgino. Turėtų nusiraminti, nes gavo atkirtį", – daugiamete patirtimi dalijosi generolo pavaduotojas Jonas Zautra.

Laisvės atėmimo įstaigose retkarčiais organizuojami vadinamieji mokymai. Viešojo saugumo tarnybos vyrai tik stovi, nesiima jokių veiksmų, o pataisos namų prižiūrėtojai atlieka kratą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Kaliniai esą turi jausti, kad yra stipresnė jėga, kuri juos sutramdys. Taip palaikoma psichologinė administracijos persvara. Tokios bendros pratybos per praėjusius ir šiuos metus buvo surengtos aštuonis kartus.

"Riaušių malšinimo sistema atidirbta: nuo momento, kai gauname signalą, iki grįžimo į dalinį. Nepriekaištingas susišnekėjimas tarp Kalėjimų departamento, pataisos namų ir mūsų. Patvirtintas mechanizmas veikia be strigimų", – pasiektais darbo rezultatais džiaugėsi S.Madalovas.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas tūkstančiui riaušininkų suvaldyti reikia 300 Viešojo saugumo tarnybos karių. Generolas S.Madalovas užtikrino, kad jų tarnyba pajėgi numalšinti bet kur vadinamojoje zonoje kilusius neramumus.


Lig šiol didžiausios – riaušės Marijampolėje. 2002 spalio pabaiga

Šeštadienio vakarą pusketvirto šimto ginkluotų Vidaus reikalų ministerijos I vidaus tarnybos pulko karių buvo iškviesti malšinti Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje kilusių kalinių riaušių.

Tuo metu Marijampolės kolonija buvo viena gausiausiai apgyvendintų įkalinimo vietų Lietuvoje. Kalėjo beveik 2 000 jau ne pirmą kartą už įvairius nusikaltimus nuteistų vyrų.

Kalinių maišto užuomazga buvo kilusi prieš kelias dienas, kai kolonijos valgykloje buvo nestipriai apstumdytas už plėšimą kalintis kaunietis Gintaras Želvys (32 m.), priklausantis aukščiausiajai, kalinių žargonu vadinamųjų verchų, kastai.

Turėta duomenų, kad jį užkliudė organizuota grupė nuteistų vilniečių. Vyrui buvo lengvai sužalota galva, tačiau pradėjus tyrimą jis pareiškė niekam neturįs pretenzijų – esą galvą susižalojęs pats.

Nujausdami pavojaus grėsmę, kolonijos vadovai iš karto susitiko su kalinčiais vilniečiais ir kauniečiais jų gyvenamosiose vietose. Kaliniai pretenzijų nei administracijai, nei vieni kitiems nepareiškė. Administracija nuteistuosius įspėjo dėl atsakomybės už galimus neteisėtus veiksmus.

Kelias dienas kolonijoje tvyrojusi įtampa, kaip dabar galima vertinti, pridengė keršyti arba užbaigti sumanytą darbą ketinusių kalinių planus.

Šeštadienio vakarą bene 20 kaukėtų ir metaliniais aštriais strypais ginkluotų vieno būrio nuteistųjų, numušę spynas, sugebėjo įsimaišyti į didelį būrį kitų nuteistųjų ir šiuos agitavo vienytis. Tada bene 300 agresyviai nusiteikusių maištininkų pradėjo šturmuoti 4-ojo lokalinio sektoriaus vartus ir juos išlaužė.

Užpultųjų būrių nuteistieji, pajutę grėsmę, iš metalinių lovų skubėjo statytis barikadas, kad priešai jų nepasiektų. Kalbėta, kad, kaip sakoma, paraku pakvipusios kovos lauke atsidūrę kai kurie kolonijos darbuotojai, gelbėdami savo kailį nuo nenuspėjamo elgesio ir įpykusių nuteistųjų, slapstėsi, kur jiems atrodė saugiausia, nors kaliniai tikino jų neliesią. Situacija buvo praktiškai nekontroliuojama.

Per muštynes buvo sužaloti šeši nuteistieji – penki palikti gydytis kolonijos sveikatos priežiūros stacionare, vienas, rimtą medikų pagalbą suteikus Marijampolės ligoninėje, išgabentas į Vilniuje esančią Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Jam, 44-erių Vytautui Bogužiui, nustatyta gili kirstinė žaizda kaukolėje.

Kalinių maištą, kolonijos vadovų teigimu, per keletą minučių užgesino itin profesionaliai savo pareigas atlikę iškviesti Vidaus tarnybos kariai.

Atlikus kratas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, rasta ir paimta nuaštrintų metalinių strypų, išardytų lovų galų, peilių, du mobiliojo ryšio telefonai. Trylika pačių atkakliausių maištininkų buvo skubiai izoliuoti ir naktį išgabenti iš Marijampolės kolonijos – išskirstyti po Vilniaus ir Alytaus tokio pat režimo kolonijas.

Po šių riaušių Kalėjimų departamentas nubaudė penkis pareigūnus, tuo metu dirbusius Marijampolės pataisos namuose. Už netinkamą darbo organizavimą, už nepakankamą prevencinį darbą, nesugebėjimą įvertinti neteisėtų nuteistųjų veiksmų pasekmių ir greitai bei adekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją, už aplaidų tarnybinių pareigų vykdymą ir kt. Pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai.


Statistika

Kalėjimų departamento duomenimis, iki 2010 m. rugpjūčio 17 d. užregistruota 30 išpuolių prieš pareigūnus ir kitų incidentų, iš jų 29 atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienu atveju – tarnybinis.

Iš viso Lietuvoje yra 8861 nuteistasis ir suimtasis (nuteistųjų – 7790, suimtųjų – 1077), iš jų: 408 moterys, 177 nepilnamečiai, 148 nuteisti kalėti, 108 skirta bausmė iki gyvos galvos.

100 tūkst. gyventojų tenka 260 nuteistųjų.

Už nusikalstamus veiksmus prieš pareigūnus laisvės atėmimo vietose šiemet nubausta 16 nuteistųjų. Pagrindinė teismų skiriama bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 8 mėnesių iki 2 metų. Dažniausiai skiriama 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistųjų amžius

38 proc. – nuo 21 iki 30 metų.

29 proc. – nuo 30 iki 40 metų.

15 proc. – nuo 40 iki 50 metų.

Daugiausia kali už nužudymus

Kalėjimų departamento duomenimis, Lietuvoje ketvirtadalis nuteistųjų į įkalinimo įstaigas patenka dėl nužudymų (daugiau nei 1,8 tūkst.), daugiau kaip penktadalis – dėl vagysčių (daugiau nei 1,6 tūkst.), dar 17 proc. – dėl plėšimų (beveik 1,3 tūkst.). Dar beveik 9 proc. kalinčiųjų atlieka bausmę už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Maždaug po 6 proc. bausmes atliko už sunkų sveikatos sutrikdymą ir išžaginimą. Už kyšininkavimą laisvės atėmimo įstaigose kalėjo 4, už kontrabandą – 57 nuteistieji.

Bausmių trukmė

Kalėjimų departamento duomenimis, už nužudymus kalintiems asmenims vidutiniškai skirta beveik 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Įkalinimo įstaigose atsidūrusieji dėl plėšimo buvo vidutiniškai nubausti beveik 4 metų laisvės atėmimo bausmėmis, kaltais dėl vagystės pripažinti asmenys vidutiniškai buvo gavę 2 metų ir 3 mėnesių bausmes.

Asmenims, kalintiems dėl nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaip ir kalintiems dėl išžaginimo, buvo vidutiniškai skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmės.

Įkalinimo įstaigose už kyšininkavimą atsidūrę asmenys nubausti laisvės atėmimu vidutiniškai 5 metams ir 4 mėnesiams, kontrabandininkai – daugiau nei 7 metams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų