Pirmą 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 40,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai 0,2 kv. m mažiau negu 2014 metų pabaigoje, bet 1 kv. m daugiau negu prieš metus. Tuo tarpu latviai dabar gali įpirkti dešimčia kvadratinių metrų erdvesnį būstą negu lietuviai, o nuo estų skiriamės nedaug – jų galimybės leidžia įsigyti 43,2 kv. m. būstą.

„Palyginti su praėjusių metų pabaiga, vilniečių galimybės įsigyti nuosavą būstą sumažėjo labiausiai todėl, kad sezoniškai sumažėjo vidutinis darbo užmokestis, o būsto kainos sostinėje padidėjo nedaug – joms toks sezoniškumas nebūdingas. Palyginti su pirmu 2014 metų ketvirčiu, ir vidutinis darbo užmokestis, ir būsto kainos augo panašiu tempu. Todėl per šį laikotarpį vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo galimybės įsigyti būstą padidėjo dėl palankesnių skolinimo sąlygų – sumažėjusių palūkanų. Palyginti su pirmu 2014 metų ketvirčiu, metinė paskolos grąžinimo norma, kurią sudaro palūkanos ir kitos su paskolų gavimu ir naudojimu susijusios išlaidos, sumažėjo nuo 2,39 iki 2,07 procento“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Remiantis SEB bankų Baltijos šalyse skaičiavimais, vilniečio įperkamas būsto plotas išlieka mažiausias iš visų trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų. Vidutines pajamas gaunantys latviai pirmą šių metų ketvirtį galėjo nusipirkti dešimčia kvadratinių metrų erdvesnį – 50,8 kv. m ploto standartinį senos statybos būstą Rygos miegamuosiuose rajonuose, estai – 43,2 kv. m būstą Talino miegamuosiuose rajonuose.

„Lietuvoje būsto paskolų palūkanos mažiausios. Remiantis centrinių bankų duomenimis, metinė būsto kredito kaina pirmą ketvirtį Lietuvoje buvo 2,07 proc., Estijoje – 2,61 proc., o Latvijoje – 3,5 procento. Vis tik vilniečių galimybės yra mažesnės dėl to, kad  vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažiausias tarp Baltijos šalių, o standartinio buto gyvenamajame sostinės rajone kaina Vilniuje didesnė negu Rygoje“, - teigia J. Varanauskienė.

SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Jis rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.