Italų architektų pastatytos Vilniaus baroko bažnyčios, vis nebaigiama rekonstruoti Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus pilys, aikštės, parkai, garsusis Gedimino kalnas, atkurtieji Valdovų rūmai. Tai kultūros paveldas, dėl kurio skauda ir kuris privalo gyvuoti.

Reikia aiškios vizijos

Praėjusią savaitę Vilniaus dailės akademijoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija "Vilniaus kultūros paveldo apsauga: neišsipildę lūkesčiai ir praradimai". Į ją susirinko būrys garbių žmonių – istorikų, architektų, muziejininkų, politikos narių, miesto tarybos atstovų ir kitų. Pagrindinis šio susitikimo tikslas – aptarti svarbiausius Vilniaus kultūros paveldo klausimus, rasti sprendimus, kaip pagerinti sunkią situaciją.

Europos Parlamento narys ir buvęs Vilniaus meras Rolandas Paksas savo kalbą pradėjo perskaitydamas žinomų Vilniuje gyvenusių žmonių mintis apie miestą. Jis teigė, kad Vilnius visada buvo kultūros miestas, net, virtęs imperijos pakraščiu, netekęs centro reikšmės, jis neprarado kultūros europinės dimensijos.

"Vilnius su savo šimtamečiu universitetu, jo biblioteka, su seniausiomis bažnyčiomis, vienuolynais ir šiandien tebėra svarbiausias Lietuvos europietiškumo argumentas. Jis – mūsų valstybės sostinė, ypatingas miestas. Čia turime ne tik aiškiai suvokti tradiciją, pažinti, tyrinėti, puoselėti daugiataučio paveldo vertybes, bet ir kurti modernaus tautiškumo kultūrą. Vilnius turi tapti tikru aukštosios lietuvių nacionalinės kultūros studijų ir sklaidos centru Europoje", – diskusijoje kalbėjo partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis R.Paksas bei paragino visus susitarti, susikurti aiškią viziją, koks miestas yra kuriamas ir kokį jį norima matyti ateityje.

Kada atidarys biblioteką?

Europarlamentaro įsitikinimu, idėja "Vilnius – Europos kultūros sostinė" dar gali būti reabilituota ir ateityje iš naujo įgyvendinta ne tik kaip proginė akcija, o kaip įprasmintas mūsų miesto įvaizdis.

Kalbėdamas apie paveldą R.Paksas užsiminė apie baroko meną, kuris Vilnių pasiekė ne per tarpininkus, kaip gotika, o tiesiog iš Italijos. Vilniaus baroko bažnyčias statė didikų ir vienuolynų pakviesti italų architektai arba jų mokiniai.

"Atkuriame, restauruojame senąsias vertybes, bet ne mažiau nei jų išsaugojimas mums turi rūpėti, ką ir kaip šiandien statome Vilniuje, kokia architektūra šiandien ateina į mūsų miestą", – apie architektūrinį paveldą susimąstyti kvietė R.Paksas.

Antra jo išsakyta mintis – dėl nacionalinio stadiono. Pasak europarlamentaro, šį projektą būtina iš naujo įvertinti dėl pasirinktos vietos ir architektūrinių sprendimų.

Jis iškėlė ir nuo 2008-ųjų nebaigiamos rekonstruoti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos klausimą.

"Biblioteka yra labai svarbus kultūrinės ir edukacinės veiklos fenomenas, visuomenės puoselėjamų vertybių, išprusimo, valstybės intelektualinio gyvenimo veidrodis. Ar galime savo Nacionalinę biblioteką vadinti tautos pasididžiavimu?" – klausė R.Paksas. Jis pateikė skaičius: bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 85,7 mln. litų. Iki šių metų gruodžio 31 d. skirta 37,7 mln. litų. Vadinasi, dar reikia 48 mln. litų. Tai reiškia, kad rekonstrukcija dar truks mažiausiai penkerius metus – iki 2018 m.

"Būtina iš esmės keisti praktiką, kai kasmet lėšų skiriama po truputį. Manau, kad bibliotekos rekonstrukcija turi būti baigta iki 2015 m. vidurio", – pareiškė buvęs sostinės meras.

Aikštė mena sovietų laikus

R.Paksas prabilo ir apie Lukiškių aikštę, kuri per amžius yra suaugusi su istorine tautos kančių ir kovų atmintimi.

"Šiais metais minime 1863 m. sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią 150-ąsias metines. Lukiškių aikštė – ne tik sukilimo dalyvių egzekucijos, bet ir sovietinės okupacijos aukų represijų vieta. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ilgai puoselėta mintis Lukiškių aikštėje įamžinti sovietinių represijų ir KGB aukų, laisvės karių atminimą iki šiol lieka neįgyvendinta", – konstatavo europarlamentaras ir paragino vilniečius pareikalauti iš miesto tarybos iki 2015 m. pabaigos pertvarkyti Lukiškių aikštę iš sovietinių laikų simbolio į laisvos tautos idealus įkūnijančią erdvę.

Siekiant sustabdyti architektūrinį Vilniaus nykimą, užtikrinti darnią plėtrą, R.Pakso teigimu, reikalinga įkurti nacionalinę miesto urbanistinės raidos kolegiją.

Siūlo atkurti Radvilų rūmus

Daugeliui buvusio prezidento išsakytų minčių pritarė istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Pasak jo, svarbiausias kiekvienos valstybės sostinės ženklas yra ne universitetas, ne katedra, nes svarbesniuose miestuose jų stovi po kelias. O pagrindinė rezidencija, rūmai, pilis.

"Taigi atkuriamas pilių kompleksas, atkurtieji Valdovų rūmai, kurie kelis šimtus metų buvo valstybės centras, yra tas mūsų sostinės simbolis, ženklas, sostinės karūna, – sakė dr.V.Dolinskas. – Džiaugiamės, kad šiemet pagaliau turime savo namus ir galime pradėti vystyti kultūrinę, šviečiamąją, muziejinę, valstybės reprezentacinę veiklą."

Kadangi Valdovų rūmų muziejus, jo direktoriaus teigimu, neturi jokių saugyklų, nėra ten edukacijos centro, archyvo, bibliotekos erdvių, jau seniai svarstoma idėja atkurti Radvilų rūmus. Kaip sakė dr. V.Dolinskas, juose būtų galima įkurti atviras saugyklas. Muziejus saugo kelis šimtus tūkstančių nacionalinio paveldo objektų, jų prieinamumui, restauracijai, jiems saugoti, edukaciniams tikslams, bibliotekai, archyvui šių patalpų labai trūksta. Istoriko įsitikinimu, ateities kartoms būtina palikti savo pėdsaką.

Jis kvietė apsvarstyti ir Pranciškonų vienuolyno klausimą. Esą vienuolių bendruomenė, kuri šiandien yra įsikūrusi tame pastate, nieko bendra su Lietuvos valstybės istorine tradicija neturi.
"O kalbant apie kultūrinių renginių rengimo patirtį, jie nelabai supranta ir net nenori suprasti tos senosios tradicijos", – tvirtino Valdovų rūmų muziejaus direktorius.

Rūpestis – pilių teritorija

Architekto restauratoriaus dr. Napalio Kitkausko nuomone, reikėtų atkurti Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių mauzoliejų. Pasak jo, medžiagos yra, tyrimų tam nebereiktų.

Jis priminė ir 1999 m. sušauktos komisijos dėl Vilniaus pilių, kurias vadina miesto ir visos Lietuvos širdimi, ateities sprendimus. Vienas jų buvo atkurti Valdovų rūmus, kitas – Vilniaus pilis.
"Atkurti tai atkurti, bet atsigręžkime į Gedimino kalną. Man atrodo, kad jam reikia ypatingo dėmesio", – susirūpinimo neslėpė architektas restauratorius.

Kad būtina tvarkyti pilių teritoriją, ypač daugiau dėmesio skirti Kalnų parkui, nes jis labai apleistas, sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė. Pasak jos, norint teritoriją sutvarkyti, reikia atlikti tyrimus ir parengti planavimo schemą. Ji jau buvo pradėta rengti 2008 m., bet prieš metus buvo sustabdyta teigiant, kad Pilių rezervato teritorijos ribos tikslinamos. Taigi kai planavimo schema bus baigta, vienas svarbiausių klausimų, A.Kasperavičienės teigimu, – kaip bus tvarkomas Kalnų parkas.

Valstybei reikalingas stuburas

Savo kalboje R.Paksas, be architektūrinių mūsų kultūros paminklų, iškėlė ir gimtosios kalbos klausimą: "Ar tikrai galime būti ramūs, kad valstybinė kalba tokia ir liks?" Turime turtingą žodyną ir ornamentiką, o gatvėse puikuojasi užrašai anglų kalba.

"Manau, Lietuva pirmiausia turi iš naujo suformuoti savo valstybės paveldo strategiją "Lietuva XXI a.", tada bus galima konstruktyviau kalbėti apie integraciją, globalizacijos iššūkius ir kita. Mūsų siekis turėtų būti kurti modernų tautiškumą, sąžiningą, dorą ir laimingą visuomenę, kurioje šimtmečiais puoselėta kultūra ir vertybės dera su globalaus pasaulio nešama pažanga", – kalbėjo jis.

Apibendrindamas diskusijoje išgirstas mintis, europarlamentaras teigė, kad globalizacijos ritmas netvirtas valstybes nušluoja. Pasak jo, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ten viskas gerai, viskas gerbiama.

"Paskui, žiūrėk, jau ir tavo kultūra, tradicija tampa nebe taip gerbiama, kalba tampa nebe taip mėgstama. Mūsų tauta – didinga, bet negausi, todėl privalome turėti stuburą, pradedant istorija, baigiant užrašais ant gatvių lentelių. Tokios diskusijos duoda gerą kryptį, kas tas stuburas turėtų būti, – sakė R.Paksas ir pridūrė: – Valstybės kūrimas susideda iš trijų etapų: ją reikia įkurti, sustiprinti ekonomiką ir puoselėti kultūrą. Jei nors vieno šio etapo nebus, valstybės neturėsime. Mintis materializuojasi, taigi tikiu, kad išsakytosios virs veiksmu."