„Raštas vakar buvo pristatytas su daugiau nei pusės darbuotojų pritarimu, buvo surinkti 368 balsai, o tai sudaro 57 procentus visų 646 darbuotojų. Peticiją taip pat pasirašė 11 laisvai samdomų teatro darbuotojų“, – penktadienį pranešė LNOBT bendruomenė.

Penktadienio vakarą ji ketina dar kartą prie teatro surengti performansą, simbolizuojantį gedulą.

Kaip skelbia iniciatoriai, peticijoje keliamas klausimas dėl konkurso skaidrumo, „kuris pirmiausia atsiranda dėl į teatrą sugrąžinti norimos L. Vilimienės biografijos, glaudžiai susijusios su buvusiu tetaro vadovu Gintautu Kėvišu“.

„Konkurso laimėtoja ilgą laiką dirbo teatro generalinio direktoriaus G. Kėvišo, kuriam einant pareigas buvo spendžiami klausimai dėl jo nuolatinio interesų konflikto ir galiausiai 2017 metais jis buvo atleistas iš pareigų už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pavaduotoja, – skelbia bendruomenė. – Tuo metu LNOBT dirbo ir kitas generalinio direktoriaus pavaduotojas Naglis Stancikas, kuris pasirašinėjo generalinio direktoriaus sandorius su tuometinio generalinio direktoriaus sūnaus Martyno Kėvišo įmone“.

N. Stancikas šiuo metu dirba Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorės Laimos Vilimienės pavaduotoju, yra atsakingas už naujojo teatro uostamiestyje statybas.

Anot LNOBT bendruomenės, teatro darbuotojai norėtų žinoti ar šios aplinkybės yra žinomos ir įvertintos.

Peticijoje taip pat nurodoma, kad  L. Vilimienės laiką teatre darbuotojai prisimena kaip psichologiškai, emociškai ir finansiškai sunkų. Pabrėžiama, kad tuomet įstaiga „skendėjo nuolatinėse skolose“, nors kolektyvas dirbdavo visu pajėgumu, jautė baimę netekti darbo.

Pasak darbuotojų, daugiau kaip dešimtmetį LNOBT skola kasmet siekdavo apie 0,5 – 1 mln. eurų,  būdavo nuolat vėluojama apmokėti tiekėjų sąskaitas, neretai vėlavimai trukdavo iki pusės metų. 

„Atėjęs naujasis generalinis direktorius Jonas Sakalauskas išsikėlė vieną iš pagrindinių tikslų – ištraukti teatrą iš skolų ir gerinti kūrybinių darbuotojų darbo sąlygas. Užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas net nesibaigus generalinio direktoriaus kadencijai ir 2022 metais teatras jau gavo net 3,3 mln. eurų pajamų“, – skelbiama peticijoje.

Už papildomas lėšas buvo atnaujinti per 30 metų teatre nusidėvėję persirengimo, poilsio kambariai, įsigyti nauji darbo instrumentai.

Bendruomenės nariai klausia, kodėl nebuvo vertinami paskutinių penkerių metų teatro pasiekimai. Abejones jiems kelia Kultūros ministerijos sudarytos komisijos kompetencija, galimų draugystės, bendramokslių ir bendradarbių ryšiai tarp laimėjusios kandidatės L. Vilimienės ir kai kurių komisijos narių.

„Keistai ir pernelyg apibendrintai skamba išrinktosios direktorės programos pristatymai, primenantys ne meninę viziją, o biurokratiškai teisingą dėstymą, kai kur savo programos tikslais įvardinant paties teatro įstatų citatas. Kitas dalykas – skambus šūkis atvesti teatrą į geriausius Baltijos šalyse. Kolektyvą tai nustebino, mat LNOBT jau yra to pasiekęs ir pripažintas tarp Baltijos šalių ir buvo nusiteikęs atgal nebegrįžti, nesustoti, o keliauti toliau, Vakarų Europos link“, – rašoma peticijoje.

Kultūros ministerijai paskelbus, kad įstaigai vadovaus L. Vilimienė, bendruomenė nuo praėjusios savaitės  reiškia nepasitenkinimą konkurso rezultatais, jie išsakė viešą palaikymą sėkmingai šiuo metu dirbančio teatro vadovui.

Kadenciją teatre baigiantis, pastaruosius penkerius metus jam vadovavęs Jonas Sakalauskas pranešė skųsiantis konkurso rezultatus.

Kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad konkursas vyko skaidriai, o įstatymai numato, kad vadovas renkamas vienai kadencijai ir konkurse turi dalyvauti iš naujo. Anot ministro, tokia tvarka valstybėje buvo suformuota siekiant išvengti dešimtmečiais besitęsiančio to paties asmens vadovavimo vienai institucijai.