Leidimo atlikti darbus nėra, patalpų savininkai ragina nešdintis, tačiau užeigą Šv. Kotrynos pašonėje vėl bandoma įrengti. Kotrynos vyninės savininkas žinomas sostinės verslininkas S.Vosockas įžūliai tyčiojasi ir iš dvasiškių, ir iš paveldosaugininkų.
Nuomos sutartį nutraukė
Vilniaus arkivyskupijos kurijai priklausančiame pastate vėl kaukši Kotrynos vyninės įkūrėjų plaktukai. Kavinę valdanti bendrovė „Salanda“ šalia Vilniaus gatvės 30-uoju numeriu pažymėto pastato, kadaise priklausiusio benediktinių vienuolynui, o šiuo metu valdomo Vilniaus arkivyskupijos, montuoja terasą lauko kavinei. Tiesa, darbai vykdomi be jokio leidimo, o pati nuomos sutartis, pastato savininkų tikinimu, yra nutraukta.
Nieko negirdėti ir apie bendrovės pasiryžimą atitaisyti pernai pastatui padarytą žalą, kai šalia Šv. Kotrynos bažnyčios stovinčiame vienuolyne patalpas vyninei nuomojanti „Salanda“ sudarkė vidaus patalpų planinę struktūrą, iškirto dalį skliauto, įrengė laiptus, sunaikino unikalias XVII–XIX a. medines ir metalines vidaus detales. Pastatui padaryta žala įvertinta daugiau nei 77 tūkst. litų.
„Mūsų nuomone, sutartis yra nutraukta. Tie žmonės mano kitaip. Nenorėčiau kol kas plačiau komentuoti, nes vyksta ginčas. Tačiau faktiškai patalpos mums neperleistos“, – dienraščiui teigė Vilniaus arkivyskupijos kurijos advokatas Darius Krukonis.
Bijo iškraipytų žodžių
Dienraščio žurnalistams paskambinus į „Salandą“, telefonu atsiliepusi moteris atsisakė komentuoti susidariusią padėtį. Prisistatyti nenorėjusi pašnekovė tikino, kad žurnalistai viską žino, o jos žodžiai bus iškraipyti.
„Jūs viską žinot. Kas iš to, kad aš pasakysiu, o jūs mano žodžius iškraipysite. Visa tai nesąmonė“, – greitakalbe bėrė moteriškė, net nenorėjusi išgirsti klausimo.
Atliks tyrimą
Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas, sužinojęs apie kavinėje pajudėjusius darbus, pažadėjo būtinai pasidomėti šia situacija. Dėl pernai kavinės nuomininkų pastatui padarytos žalos prokuratūroje vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas.
„Gavome iš jūsų signalą, ir aš jau pradėjau domėtis. Mūsų inspektorė artimiausiu metu nuvyks ir pasižiūrės, ar ten yra vykdomi kokie nors darbai. Nes leidimo atlikti jokius darbus mūsų nebuvo prašyta, tad darbai, jeigu tokie vykdomi, yra neteisėti“, – kalbėjo V.Karčiauskas.
KPD atstovas stebėjosi, kad nuomininkai vėl ėmėsi darbų. Iki šiol, paveldosaugininko duomenimis, „Salandos“ veikla šioje vietoje buvo aprimusi, o suniokotas pastatas buvo uždarytas ir nenaudojamas.
„Ten nieko nevyko, netgi tikėjausi, kad jie jau galutinai yra išsikraustę iš tų patalpų“, – pabrėžė V.Karčiauskas.
Gina savo tiesą
Žurnalistams šį kartą nepavyko pabendrauti su „Salandos“ vadovu Stepu Visocku, tačiau savo ankstesniuose interviu jis buvo neigiamai nusiteikęs dėl KPD reikalavimų.
„Kaip galima sakyti, kad padaryta žala, jeigu to dar nenusprendė teismas? Tik teismas gali spręsti, padaryta žala ar ne. Mano nuomonė tokia ir aš nesutinku su jų teiginiais. Pastatas 20 metų apleistas, sugadintas, niekam nereikalingas. O mes investavome pinigų, sutvarkėme fasadus, sudėjome naujus langus, atgaivinome statinį“, – anuomet piktinosi S.Visockas, bet nepaminėjo, kad „restauruojant“ statinį liftui buvo iškirsta dalis skliauto.
S.Visockas tuomet taip pat tikino neketinantis nutraukti pradėtų pastato tvarkymo darbų.
Istorija
1632 m. buvo pašventinti nedideli maldos namai, kurie ilgainiui išaugo į vėlyvojo baroko šedevrą – Šv. Kotrynos bažnyčią. Čia apsistojo iš Nesvyžiaus atvykusios benediktinių vienuolės.
1686 ir 1691 m. į vienuolyną įstojo LDK didiko Jono Felikso Paco dukterys Sibilė ir Ona. O Sibilė, vėliau tapo vienuolyno viršininke.
Bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, neteko daug vertingų meno kūrinių. Benediktinės vienuolyne slėpė žydus, vienas kurių buvo iš Vilniaus kilęs pasaulinio garso tapytojas Samuelis Bakas.
1946 m. sovietų valdžia vienuolyną uždarė, o dalis vienuolių pasitraukė į Lenkiją.
Naujausi komentarai