Vaikų per daug

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo  įstaigose nustatytų higienos normos reikalavimų pažeidimų mastas privertė sunerimti praėjusių metų rudenį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus skyriui atlikus didžiausią iki šiol vykdytą vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų teikėjų saugos sveikatai vertinimą Vilniuje. Tyrimas parodė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje fiksuota 65 proc. perpildytų vaikų grupių. Sostinės ugdymo įstaigose specialistai užfiksavo ir daugybę kitų pažeidimų, tarp jų – ir darbas be leidimų-higienos pasų. Vadovaujantis gautais rezultatais, buvo atliktas analogiškas vertinimas ir kitose šalies savivaldybėse.

Neseniai NVSC penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliko vertinimą, kurio metu patikrintos 484 įstaigos visoje Lietuvoje. Jis atskleidė, kad beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų perpildyta bent viena grupė. Perpildytos grupės fiksuotos net 67 proc. tikrintų Kauno miesto savivaldybės vaikų ugdymo įstaigų, 43 proc. – Tauragės rajono, 42 proc. – Alytaus miesto, po 33 proc. – Marijampolės miesto ir Utenos rajono, 25 proc. – Telšių rajono, 19 proc. – Klaipėdos miesto, 16 proc. – Šiaulių miesto savivaldybių tikrintų įstaigų.

Rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinamas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt. Tai didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Vilniaus argumentai

Paaiškėjus, kokia situacija sostinės darželiuose, Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė teigė, kad grupės padidintos sprendžiant vietų darželiuose trūkumą, o pažeidimai dėl perpildytų grupių yra formalūs, kadangi į darželį dėl įvairių priežasčių niekada neatvyksta visi jose registruoti vaikai.

"Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas yra opi problema, sistemingai sprendžiama kelerius metus. Mes nuolat tikriname lankomumą. Tad jei sąraše yra 23 vaikai, faktiškai ateina nuo 15 iki 19 vaikų", – aiškino vicemerė.

Šiemet ji taip pat pripažino, kad pernai grupės buvo perpildytos 15 proc. įstaigų, tačiau jose lankomumas esą nesiekė 80 procentų. Todėl ministerijos ir NVSC atstovų prašoma "žiūrėti į problemą lanksčiai", nes darželių dar trūksta, o ne kiekviena šeima Vilniuje išgali mokėti po 500– 600 eurų už privačią įstaigą net ir savivaldybei teikiant 100 eurų kompensacijas.

Pasak vicemerės, savivaldybė siekia išspręsti problemą statydama tradicinius ir modulinius priestatus, įrengdama naujus darželius ir nuomojamose patalpose. Dalis naujų darželių duris atvers jau rudenį.

Pažeidžia teisės aktus

Sveikatos priežiūros specialistai tokį Vilniaus ir kai kurių kitų savivaldybių argumentą – didinti vaikų skaičių darželių grupėse dėl to, kad ne visi vaikai ateina į darželį, atmeta.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, nors ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas yra savivaldybių funkcija, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė gali nepaisyti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Higienos normos sveikatos saugos reikalavimų privalo laikytis visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai, jų steigėjai bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančios institucijos.

Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse.

Kai matome, kad formuojant vaikų grupes savivaldybėse yra pažeidžiami teisės aktai, kurie reglamentuoja tokią veiklą, kyla klausimų – ar tai nekompetencija, ar einama pačiu lengviausiu keliu, užuot sprendus problemą, – sakė A.Šešelgis. – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme labai aiškiai yra pasakyta, kad bet koks klausimas, susijęs su vaikais, pirmiausia turi remtis vaikų geriausiais interesais. Tad klausimas – ar kai kurios savivaldybės, priimdamos sprendimus, neatitinkančius higienos normų, teisės aktų, užtikrina, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai?"

Pasak viceministro, nėra taip, kad higienos norma vadovaujamasi aklai. Kilus klausimų, organizuojami ekspertų pasitarimai dėl galimybės ir poreikio vieną ar kitą poziciją keisti. Ir šiandien galima labai tvirtai pasakyti, kad pagrindo keisti higienos normą ir leisti priimti į darželių grupes daugiau vaikų – nėra. Vaikų klausimas aktualus tiek vaikams, tiek tėveliams, tad jokių kompromisų čia būti negali, nuostatų, kurios yra teisės aktuose, turi būti laikomasi.

"Savivaldybės privalo užtikrinti, kad bus vykdomi visi teisės aktų reikalavimai. Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse. Pasekmės gali būti liūdnos, tačiau tikiu visų pusių geranoriškumu ir suinteresuotumu: savivaldybės turės kuo greičiau spręsti šį klausimą, o mes pasirengę padėti", – sakė A.Šešelgis.

Priversti nepajėgia

NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, jau ne vienerius metus imamasi visų įmanomų veiksmų perpildytų grupių problemai spręsti. NVSC ėmėsi ir visų galimų administracinių priemonių. Tačiau kreipimaisi į teismus nesprendžia problemos dėl neteisėtų savivaldybių tarybų sprendimų. Nors teismai pripažįsta, kad Vilniaus savivaldybės sprendimai dėl vaikų skaičiaus darželių grupėse padidinimo yra neteisėti, kol paskelbiamas teismo sprendimas, baigiasi metai, priimamas kitas miesto tarybos sprendimas arba pasikeičia pati taryba.

Savivaldybės juk nėra piktybiškai nusiteikusios vaikams pagadinti sveikatą.

"Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus tarnyba labai aiškiai yra pasakiusi: negalima preziumuoti, kaip daro Vilniaus miesto ir kai kurios kitos savivaldybės, kad neateis visi vaikai. Jie tikrai gali ateiti, o jei visi ateitų, būtų stresas ir vaikams, ir auklėtojams. Perkelti vaikutį į kitą grupę reikalingi ir tėvų sutikimai. Lengviausia pasakyti, kad ne visi vaikai ateina. Bet toks pasakymas negali būti argumentas, ir tą pripažįsta visos tarnybos", – teigė R.Lingienė.

Anot jos, per didelio vaikų skaičiaus darželių grupėse klausimas buvo iškeltas aukščiausiu lygiu, nes jokiomis priemonėmis nepavyko įtikinti Vilniaus savivaldybės laikytis higienos normos. Tėvai taip pat reaguoja dviprasmiškai: visi nori, kad jų vaikas patektų į darželį, tad nekreipia dėmesio į tai, kiek vaikų grupėje, o kai patenka į darželį, pamato, kad perpildytose grupėse nėra saugu, nepakanka erdvės, vaikui nėra individualios priežiūros, ir tada skundžiasi, kad grupės perpildytos.

"Taip, Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi – modulinius ar naujus darželius stato, tačiau problema jau yra tapusi tokia didelė, kad neįmanoma patenkinti viso poreikio. Todėl situaciją ir keliame į aukščiausią lygį, todėl problemą ir viešiname", – sakė R.Lingienė.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Tikisi planavimo

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, po to, kai buvo paviešinta informacija apie Vilniuje susidariusią situaciją, savivaldybės – ne tik Vilniaus, bet it kitos – kreipėsi į ministeriją su prašymu keisti higienos normą, padidinti vaikų skaičių grupėse ir tokiu būdu leisti spręsti vietų darželiuose trūkumo problemą. Tačiau tai nėra išeitis dėl daugybės priežasčių.

Todėl, anot ministro, buvo inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ir Vilniaus bei kitų savivaldybių atstovai.

"Savivaldybėms buvo aiškiai pasakyta, kad higienos norma nebus keičiama. Kartu tai buvo ženklas joms nebesiblaškyti, o planuotis, kokiu būdu per kokį kalendorinį laikotarpį jos "išaugins" darželių grupių skaičių, o ne vaikų skaičių grupėse. Tikiuosi, kad tai žinodamos savivaldybės atsakingai žiūrės ir planuos. Savivaldybės juk nėra piktybiškai nusiteikusios vaikams pagadinti sveikatą. Ir tie teismų sprendimai niekam nėra malonūs," – sakė A.Veryga.