Prieš septyniolika metų Kaune, prie VI forto transporto žiedo, pradėtas kurti kryžių kalnelis neturi šeimininko.

Šalies nepriklausomybės siekio įkvėpti kauniečiai apie 1990-uosius pastatė pirmąjį kryžių. Anksčiau šioje vietoje stovėjo per Antrąjį pasaulinį karą Kauną neva nuo hitlerininkų išvadavęs tankas.

Šiuo metu kalnelyje pastatyta kelios dešimtys kryžių. Ant jų pritvirtintos lentelės, skelbiančios, kas ir kodėl statė kryžių. Didžioji jų dalis statyta politiniams kaliniams ir tremtiniams. Kai kurie kryžiai skirti specialioms progoms. Vienas jų įprasmino popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje 1993 metais.

Kiti statyti kaip padėka užsienio valstybėms arba atspindintys socialinio gyvenimo problemas: „Lietuviai, eikime blaivybės ir doros keliu“, „Sąjungininkų kariams, žuvusiems už Kuveito laisvę“, „Negimusių, nužudytų kūdikių atminimui“.

Kauno miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Noreika tikino, kad kryžių kalnelis neturi šeimininko.

„Peržiūrėjome visus archyvinius dokumentus, bet nieko neradome. Objektas atsirado chaotiškai“, - sakė R.Noreika.

Jis užsiminė, kad moralinę atsakomybę už kryžių kalnelio priežiūrą prisiima Petrašiūnų klebonas Vincentas Tamašauskas. „Jie parkelį prižiūri tiek, kiek turi pinigų, bet ir mes kartais ten nupjauname žolę“, - sakė R.Noreika.

Kauniečius domina ir klausimas, kur šiuo metu yra ne vieną dešimtmetį ant kalnelio stovėjęs tankas? „Kiek mačiau vaizdo medžiagos, tankas šiuo metu stovi Pskovo desantininkų divizijos teritorijoje“, - sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas. Desantininkai buvo įsikūrę Kaune iki pat Sovietų sąjungos kariuomenės išvedimo.