Vyriausybė VEKS programai įgyvendinti skyrė 25 mln. litų – perpus mažiau, nei buvo numatyta pernai. Biudžetas patvirtintas, tačiau atsakymų, kokių projektų iš programos bus atsisakyta, vis dar nėra. Programos vykdytojai tai vadina kultūros žlugdymu ir menininkų kiršinimu.

Reikalauja atviro dialogo

Kultūros ir meno organizacijų, kurių projektai buvo patvirtinti įstaigos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) tarybos ir Kultūros ministerijos, o dabar pakibo ant plauko dėl perpus nurėžtų lėšų VEKS programai įgyvendinti, atstovų pūlinys pratrūko.

Vakar skubiai sušauktoje spaudos konferencijoje jie kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, politikus ir valdžios institucijas. Esą tai vienintelis būdas būti išgirstiems, nes kreipimusis raštu valdžia ignoruoja. VEKS programos vykdytojai valstybės pareigūnų reikalauja atviro ir konstruktyvaus dialogo.

"Norime diskusijos ir konkrečių paaiškinimų, kokių projektų ketinama atsisakyti. Dar svarbiau, kokiais kriterijais vadovaujantis tai bus daroma. Atkreipiame dėmesį, kad projektai jau seniau peržiūrėti ekspertų ir patvirtinti, jie yra peršokę ne viena barjerą. Taigi kas pervertins projektus?" – klausimus ir reikalavimus valdžiai žėrė viešosios įstaigos "Kaukių akademija" direktorius Mykolas Vildžiūnas.

Mažinti biudžetą – drastiška

Viešosios įstaigos "Europos namai" direktorė Judita Akromienė pabrėžė, kad kultūros darbuotojams rūpi, kaip kokybiškai įgyvendinti VEKS programą. Girdi, programa privalo būti realizuota ne bet kaip, bet pasitelkiant modernias ir novatoriškas priemones.

"Tai neįmanoma, jei šalies valdžia su mumis nesišneka, mūsų vengia. Niekas neatsižvelgia į mūsų nuomonę, lyg būtų nesvarbu, kiek programos vykdytojai įdėjo darbo, kiek į savo projektus įtraukė užsienio partnerių", – piktinosi J.Akromienė.

Jos nuomone, perpus kirsti VEKS programos biudžetą – pernelyg drastiškas sprendimas. Taip esą užmaunamas apynasris ne tik VEKS programai, bet visam kultūros sektoriui.

"Jie (Vyriausybė – red. past.) elgiasi su mumis kaip su bandomaisiais triušiais: smaugia ir žiūri, ar išgyvensime. Tai žemina ir taip nekokią valdžios reputaciją", – įsitikinusi J.Akromienė.

Visuomenei trūksta smegenų?

Menų spaustuvės direktorius Audronis Imbrasas pareiškė, kad VEKS programa tapo nueinančios ir naujosios valdžios manipuliacijų objektu, o VEKS programos vykdytojai – įkaitais.

"Vyksta rimtas išpuolis prieš kultūrą. Taranuojami tiek kultūrininkai, tiek visuomenė. Deja, mūsų visuomenei neužtenka smegenų analizuoti situaciją, kitaip žmonės reikalautų, kad valdžia užtikrintų tarptautinės reikšmės projektų tęstinumą. Kultūros srityje Lietuva atrodo esanti nepajėgi vykdyti tarptautinių įsipareigojimų ir užsienio partneriams atrodo nepatikima ", – neabejojo A.Imbrasas.

Jis prisipažino nesuvokiąs, kodėl politikai nesusitinka ir nesitaria su VEKS programos vykdytojais. "Gal pats Seimas vykdys programą?" – retoriškai klausė A.Imbrasas.

Jis atkreipė dėmesį, kad už spaudos konferencijoje dalyvavusių kultūros ir meno organizacijų atstovų nugarų stovi visas kultūros sektorius.

"Dalis biudžetinių organizacijų dėl suprantamų priežasčių bijo pasirašyti mūsų kreipimąsi, tačiau palaiko visos. Deja, valdžia siekia mus sukiršinti. Ji turbūt nori, kad kiekvienas individualiai eitume kalbėtis apie projektus, kad imtume savuosius ginti, o kitų vykdytojų šmeižti. Manoma, kad dėl finansavimo perkąsime vieni kitiems gerkles", – spėliojo A.Imbrasas.

Kultūros neišmatuosi

Nemokamo žurnalo "Pravda" redaktorius Kristupas Sabolius pareiškė, kad Lietuvos valdžia chroniškai serga nesupratimu, kas yra kultūra.

"Esame kaip knygnešiai, per tvorą norintys iškišti kultūrą. O mus vadina korumpuotais, susitepusiais, vagimis. Nejaugi sunku suvokti, kad kultūros procesai renginių trukme nematuojami. Jei fejerverkai šaudomi 15 minučių, tai jau blogai, o jei Eimunto Nekrošiaus spektaklis trunka penkias valandas, tai geriau? Kultūros iš viso neįmanoma vertinti rezultatyviai", – įsitikinęs K.Sabolius.

Nors projektai patvirtinti, sutarčių 2009 m. VEKS programos vykdytojai nėra pasirašę. Šie nuogąstauja, kad iš programos išbraukus jų projektus, vykdytojų investuotos lėšos pradings kaip į vandenį.

"Ką turėtume atsakyti projektų partneriams užsienyje ir Lietuvoje dėl darbų vėlavimo, susitarimų nesilaikymo ar netgi projektų finansavimo. Apie patirtus finansinius nuostolius net nekalbame", – kalbėjo M.Vildžiūnas.

Kultūros ministro patarėjas Liudas Šukys dienraščiui negalėjo atsakyti, kokie projektai ir dėl kokių priežasčių iš VEKS programos bus pašalinti. Šis klausimas esą sprendžiamas kaip tik šiomis dienomis.

VEKS diržus verš ir savivaldybė

2008 vasario 6 d.Vyriausybės nutarimu VEKS programai numatyta skirti 67,371 mln. litų: 41,888 mln. litų iš Kultūros ministerijos biudžeto ir 25,483 mln litų iš Vilniaus miesto savivaldybės. Atėjus ekonominiam sunkmečiui naujoji šalies valdžia nusprendė taupyti ir suveržė VEKS biudžeto diržus. Programai skirta 25 mln. litų.Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad miesto biudžetas dar tik formuojamas. "Tačiau mažėjant programos apimčiai natūraliai mažės ir jai administruoti reikalingos išlaidos. Savivaldybė savo asignavimus apkarpys, galbūt apie 30 proc.", – sakė G.Paluckas.