Nors kultūra niekada nebuvo lepinama, sunkmečiu kai kurie iš miesto biudžeto išlaikomi kolektyvai ar įstaigos nepasikuklino prašyti gerokai daugiau pinigų negu pernai.

Norai lenkia galimybes

Kauno kultūros centras "Tautos namai" savo veiklai 2009 m. gavo 681 tūkst. litų, o šiemet panoro iš biudžeto atsiriekti 908 tūkst. litų. Projektams įgyvendinti ši įstaiga dar planavo gauti 80 tūkst. litų. Kone šimtu tūkstančių litų daugiau nei pernai paprašė Kauno bigbendas. Didesnius poreikius nurodė ir kiti kolektyvai bei įstaigos.

Kai kuriuos tarybos narius papiktino komitetams pateiktas svarstyti 2010-ųjų savivaldybės biudžeto projektas, kuriame kai kurioms kultūros įstaigoms ar kolektyvams numatytas gerokai didesnis finansavimas negu pernai.

Savivaldybės valdininkai nepasivargino peržiūrėti ir įvertinti, ar kultūros įstaigų ir kolektyvų nurodyti skaičiai pagrįsti, ir į projektą surašė visus pageidavimus. Kultūros darbuotojams beliks griežti dantį ant blogiukų tarybos narių, kurie nubrauko skaičius biudžeto eilutėse jų nenaudai.

"Visi nori gauti daugiau. Idėjų yra daug, bet lėšų neužtenka", – nieko blogo neįžvelgė Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius.

Žada duoti mažiau

Dar pernai Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius perspėjo, kad šių metų biudžetas bus gerokai kuklesnis ir mažinti išlaidas neišvengiamai reikės visiems. 2010 m. savivaldybės biudžeto projektas vasario 25 d. bus teikiamas tvirtinti miesto tarybai.

"Mes neatkartojame pernykščio biudžeto, o plėtojame kultūrinę veiklą", – atkirto E.Balasevičius. Jis teisinosi, kad biudžeto projektų buvo ne vienas, o naujausios versijos neturįs net jis pats.

Švietimo ir kultūros departamento direktorius tikino, kad šiemet kiek daugiau pinigų bus skirta nebent Kauno kultūros centrui "Tautos namai" ir Kauno bigbendui. Pasak E.Balasevičiaus, kitų pageidavimai didinti finansavimą apkarpyti, tačiau kol kas konkrečių skaičių nei valdininkai, nei politikai įvardyti nenori.

"Gali perkaitusiomis galvomis prašyti ir daugiau, bet savivaldybės finansinės galimybės yra ribotos", – konstatavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė. Jos teigimu, šioje situacijoje visa atsakomybė tenka įstaigų vadovams. "Jie turi skaičiuoti išlaidas, o ne tik rodyti savo didėjančius poreikius", – perspėjo politikė.

Pamilo mėgėjų meną?

"Tikrai per daug neužsiprašėme. Skaičiai nė kiek nepagražinti ir nepadauginti", – tikino "Tautos namų" direktorius Albinas Vilčinskas. Jo teigimu, iš kultūros centro išsikrausčius nuomininkams gerokai daugiau lėšų reikia patalpoms išlaikyti.

Visa finansų našta išlaikyti "Tautos namus" savivaldybę užgulė nuo 2008-ųjų lapkričio, kai Kultūros centras iš viešosios įstaigos tapo biudžetinis.

"Tautos namams" reikia daugiau lėšų, nes iš ten turės išsikraustyti Kauno bigbendas ir Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras "Ąžuolynas". Kitaip neįmanoma gauti Europos Sąjungos paramos Kultūros centro pastatui remontuoti", – tikino E.Balasevičius.

Anot jo, iš struktūrinių fondų "Tautos namams" sutvarkyti planuojama gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų turės kofinansuoti miesto savivaldybė. Šių metų biudžeto projekte šiam tikslui numatyta 295 tūkst. litų. Švietimo ir kultūros departamento direktoriaus teigimu, bigbendui ir pučiamųjų orkestrui bus ieškoma naujų patalpų.

"Kultūros centro klausimą reikia spręsti. Šis pastatas turi būti skirtas mėgėjų menui, o ten veikė kai kurios organizacijos, nieko bendro neturinčios su kultūra", – sakė E.Balasevičius. Jis neabejoja, kad visos "Tautos namuose" esančios patalpos bus panaudojamos tikslingai.

Miesto pinigai

2009 m. biudžetas – 803,5 mln. litų, vėliau kelis kartus tikslintas liko 721 mln. litų metų biudžetas, metams pasibaigus liko apie 120 mln. litų skylė.

2010 m. planuojamas 680,2 mln. litų biudžetas.

Visiems reikia susispausti

Iš Kultūros ministerijos finansuojamos Kauno kultūros įstaigos šiemet taip pat gaus mažesnį finansavimą. Skirstant lėšas į jų pageidavimus niekas neatsižvelgė.

"Mūsų niekada nelepino, bet dėl to mūsų kūrybinė veikla ir paslaugos visuomenei neturėtų nukentėti", – žadėjo Kauno valstybinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas. Jis prasitarė, kad teatras jau turi tam tikrą planą, kaip išgyventi sunkmečiu.

Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys neslėpė, kad sumažėjęs finansavimas turės įtakos teatro pastatymams. "Kyla daug problemų, bet ne tik mums, o visiems. Nėra ko skųstis, išgyvensime", – optimistiškai nusiteikęs B.Želvys.

Kauno valstybinės filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos teigimu, gaunant mažiau pinigų iš valstybės biudžeto, reikės daugiau pasistengti ieškant rėmėjų ir rengiant projektus. "Tai dar vienas būdas papildyti savo finansavimą ir stimulas neužmigti tikintis tik paramos iš biudžeto. Sunkmečiu visiems sunku, todėl ir mes turime susispausti", – situacijos nedramatizavo J.Krėpšta.

Skaičiai

Kauno valstybinis dramos teatras: 2009 m. – 3 mln. litų; 2010 m. – 2,89 mln. litų.

Kauno valstybinis muzikinis teatras: 2009 m. – 5,21 mln. litų; 2010 m. – 4,74 mln. litų.

Kauno valstybinė filharmonija: 2009 m. – 3,8 mln. litų; 2010 m. – 3,3 mln. litų.

Gintautas Labanauskas, miesto tarybos narys, socialdemokratas:

Aš, be abejo, esu už kultūrą, bet visi turime suprasti, kokiu laiku gyvename. Prisiminkime, kaip sausį pasielgėme su vaikų maitinimu – atėmėme pusryčių bandelę ar duoną su sviestu iš labiausiai nepasiturinčių vaikų. Jei mažiname visiems, tai visiems. Netelpa į sveiko proto rėmus kai kurių įstaigų noras gauti daugiau negu pernai. Su visa pagarba kultūrai mano prioritetas sunkmečiu yra vaikai, socialiai remtini žmonės. Negi dabar turime iš jų atimti ir pridėti kitiems?

Meras ir administracijos direktorius turėtų peržiūrėti ir įvertinti. Jeigu įstaigų vadovai nesupranta, reikia jiems paaiškinti, o jeigu ir to neužtenka, reikia juos keisti. Sunkmečiu kultūros įstaigas ir kolektyvus reikia finansuoti tiek, kad jie išsilaikytų. Reikalauti daugiau, nei leidžia miesto finansų galimybės, yra neteisinga.