Jei kitąmet nebus skirta lėšų Valdovų rūmų statyboms tęsti, jas teks stabdyti. Nenutraukti darbų leistų 6 mln. litų, jeigu tiek būtų rasta rezervuose, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. Tuo metu Vilniaus pilių direkcija nurodo, kad darbams efektyviai vykdyti reiketų bent 12 mln. litų per metus.

Statybų finansavimą Š.Birutis antradienį aptarė su Valdovų rūmų muziejaus vadovu Vydu Dolinsku ir Vilniaus pilių direkcijos laikinuoju vadovu Dainiumi Malinausku.

"Klausimas yra finansavimo, ir dėl finansavimo tiek aš, tiek muziejaus direktorius yra labai susirūpinę, nes kitiems metams mes to finansavimo praktiškai neturime", - BNS po susitikimo sakė ministras.

Anot Š.Biručio, dėl to greičiausiai teks stabdyti statybą, nebent "įvyktų stebuklas" ir iš rezervų būtų skirti jai tęsti reikalingi 6 mln. litų. Tačiau ministras sako nežinantis, kur būtų galima rasti šią sumą.

"Veiksmai pagal šiandieninius finansus leidžia tik sustabdyti, uždaryti B dalies finansavimą - labai negeri veiksmai, bet kitos išeities mes neturime. Arba dar ieškoti visgi galimybių ir apeliuojant į tuos, kas skirsto ir ieško finansų rezervų, kad kokie 6 milijonai litų leistų bent jau nesustabdyti darbų", - kalbėjo jis.

"Galutinio sprendimo nėra, kol nebus (priimtas - BNS) biudžetas - gal įvyks stebuklas ir tikslingai Valdovų rimų darbų tęsimui Seimas atras rezervą", - svarstė ministras.

Š.Birutis pabrėžė, kad statybų stabdymas būtų nuostolingas.

"Situacija yra tokia, kad sustojimas bus labai labai brangus visiems. Tai yra faktas, nes konservavimas ir visų darbų nutraukimas ir tų erdvių palikimas be sistemų - šildymo, priešgaisrinių, šiaip užmetimas gali padaryti didžiulių nuostolių", - tikino jis.

Iki šių metų gegužės mėnesio atlikus darbų už 261 mln. litų, buvo atkurta vadinamoji A dalis - 53 proc. viso pastato ploto. Nepabaigta vadinamoji B dalis, kurią sudaro šiaurinis, dalis vakarinio ir rytinio rūmų korpusai.

"Darbų pabaigimo sąmata yra apie 70 mln. litų. Galima kažkiek sumažinti, galima kažką padaryti, bet sustabdžius (statybas - BNS), ji gali augti", - nurodė ministras.

Vilniaus pilių direkcija antradienį savo išplatintame pranešime teigia, kad ir 6 mln. litų suma neleistų efektyviai vykdyti reikiamų darbų, o neskyrus daugiau pajamų, jas sustabdytų.

"Pagal rangos sutartį, kurią šių metų kovo 22 dieną pasirašė VĮ Vilniaus pilių direkcija ir AB "Panevėžio statybos trestas" (Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų B dalies atkūrimo) buvo numatyta rūmus pabaigti per 5 metus, tačiau tai, žinoma, priklauso nuo skiriamo finansavimo. Sutartyje numatyta, kad B daliai atkurti reikalinga apie 75 mln. litų, o tai reiškia, jog siekiant viską padaryti laiku, kiekvienais metais rūmų statyboms finansuoti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 12 mln. litų", - nurodoma pranešime.

Direkcijos vadovo D.Malinausko manymu, darbus B dalyje būtų galima atlikti ir per trejus metus,, tačiau kasmet darbams vykdyti turėtų būti skiriama po 25 mln. litų.

Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje-XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio ar Gedimino - vardais.

Rusijos imperijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų  atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais.

Nuo liepos 6 dienos atkurtoje Valdovų rūmų muziejaus dalyje rengiamos ekskursijos, kultūriniai renginiai, o vakarais rūmai priima ES Tarybos pirmininkavimo renginių dalyvius.