Aplinkos ministerijos registruotame oro taršos mažinimo plane nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS sakė, jog neaišku, kodėl norima riboti tik dyzelinių automobilių eismą.

„Koks pagrindinis tikslas noro drausti būtent dyzelinių, o ne vien visų, įskaitant ir benzininius automobilių, įvažiavimą į miestus ar atskiras jų dalis“, – kalbėjo P. Poderskis.

Jo nuomone, automobilių draudimas įvažiuoti į miestą turėtų būti įvedamas palaipsniui.

„Norėčiau palinkėti Aplinkos ministerijai imti pavyzdį kaip palaipsniui įgyvendinti tokią sudėtingą reformą, nes paprastas paliepimas tiesiog nuo 2020 metų drausti įvažiuoti į miesto centrą dyzeliniams automobiliams atrodo kaip sprendimas, apie kurio įgyvendinimą nėra pagalvota“, – sakė P. Poderskis.

Jis pridūrė, kad sostinės savivaldybė dabar svarsto, kaip galėtų riboti tranzitinį eismą per senamiestį ar miesto centrą.

Teoriškai gražu, bet kaip tai praktiškai turėtų veikti, mums niekas turbūt neatsakys. Norai geri, bet turėtų būti konkrečios priemonės.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS teigė, kad Aplinkos ministerijos siūlymai yra teigiami, tačiau trūksta tikslesnės informacijos, kaip jie bus įgyvendinami.

„Kaip ta programa veiks, juolab kad jai nėra numatytas finansavimas, šiandien man yra sunku komentuoti. Čia labiau kalbama apie principinį požiūrį. (...) Paskata, vedanti link ekologiškos aplinkos, kas kiekvienam miestui, įskaitant ir Klaipėdą, yra svarbu, be abejo, verta rimto dėmesio ir svarstymo“, – tvirtino uostamiesčio meras.

Jis pridūrė, kad bet kokios programos dėl automobilių ribojimo turi būti pritaikytos kiekvienam miestui atskirai, pavyzdžiui, Klaipėdoje svarbu, kad ribojimai nepakenktų uosto veiklai.

Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius BNS tvirtino, kad savivaldybėje norai mažinti oro taršą sutinkami pozityviai, tačiau iš dabartinių pasiūlymų nėra aišku, kaip priemonės bus įgyvendinamos.

„Teoriškai gražu, bet kaip tai praktiškai turėtų veikti, mums niekas turbūt neatsakys. Norai geri, bet turėtų būti konkrečios priemonės“, – sakė D. Griškevičius.

Anot jo, per patį Šiaulių centrą eina pagrindinė Tilžės gatvė, todėl riboti transportą šiame mieste būtų sudėtinga. D. Griškevičiaus nuomone, Šiauliuose efektyviai galėtų veikti tik stovėjimo rinkliavos didinimas centrinėje miesto dalyje, o Vyriausybė turėtų labiau mąstyti apie mažiau taršių automobilių įsigijimo skatinimą.

Panevėžio savivaldybės mero pareigas laikinai einantis vicemeras Aleksas Varna BNS tvirtino, kad miesto valdžia ketina aptarti ministerijos siūlymus, tačiau neaišku, ar jiems bus pritarta šioje kadencijoje.

„Aš manau, kad centrinėje dalyje tikrai galbūt ir reikėtų (riboti dyzelinius automobilius – BNS). Geriausia būtų, kad išvis nevažinėtų automobiliai, bet reikia visuomeninio transporto. Gal paleisti elektromobilius, kad pastoviai važinėtų centre. Svarbu, kad būtų patogu žmonėms. Čia toks sisteminis klausimas“, – tvirtino A. Varna.

Jo teigimu, Panevėžys jau mąsto, kaip apskritai apriboti eismą centrinėje miesto dalyje.

„Pas mus yra darnaus judrumo planas baigiamas daryti. Yra ten minčių, kad apskritai kuo mažiau automobilių miesto centre būtų“, – teigė jis.

Kauno mero atstovas spaudai Tomas Grigalevičius BNS sakė, jog kol kas šiuos siūlymus vertinti per anksti.

„Kol kas turime per mažai informacijos ir nuo platesnių komentarų susilaikome“, – teigė jis.

Aplinkos ministerija oro taršos mažinimo plane dar siūlo nuo 2021 metų numatyti finansines paskatas asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Perkantiems naują elektra varomą ar hibridinį automobilį siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negražinamą subsidiją. Vienkartinė subsidija būtų mokama ir tiems, kurie įsigyti ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą automobilį, o turimą 10 metų ar senesnį automobilį priduotų kaip netinkamą eksploatuoti.

Pirmuoju atveju, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021-2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.

Siūlomos priemonės – diskutuotinos

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog ministrų kabinetas dar nematė Aplinkos ministerijos parengto oro taršos mažinimo plano. Premjero teigimu, plane siūlomos priemonės – diskutuotinos.

„Apskritai šito plano Vyriausybė nėra net mačiusi. (...) Apie tą planą kalbėti, kaip apie kažkokį parengtą dokumentą, yra gerokai per anksti“, – žurnalistams antradienį tvirtino S. Skvernelis.

Jo teigimu, visos plane numatytos priemonės yra diskutuotinos.

„Pirmiausia tai turi būti išorinis derinimas, svarstymas ir pažiūrėsime, koks (variantas – BNS) ateis iki Vyriausybės“, – sakė S. Skvernelis.

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę registravo oro taršos mažinimo iki 2030 metų planą. Visoms jame numatytoms oro taršos mažinimo priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos.

Dokumente teigiama, kad finansinė paskata būtų suteikiama už eismo ribojimo įgyvendinimą ir galėtų būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams įgyvendinti.

Lietuva šiuo klausimu seka didžiųjų Vakarų Europos valstybių miestų pavyzdžiu. Italijos sostinės Romos meras vasario pabaigoje pareiškė, kad miesto centre dyzeliniais automobiliais nebus galima važinėti nuo 2024 metų.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, pirmajai paskatai 2021-2027 metais reikėtų 20 mln. eurų, antroji per tą patį laikotarpį pareikalautų dar 40 mln. eurų.

Aplinkosaugininkai plane kelia tikslą iki 2020 metų sieros dioksido kiekį sumažinti 55 proc. (iki 2030 metų – 60 proc.), palyginti su 2005 metais, azoto oksidų – 48 proc. (51 proc.), amoniako – 10 proc. (tiek pat), smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc. (36 proc.), o nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 32 proc. (47 proc.).

Plane nurodoma, jog Vyriausybė nacionalinį oro taršos mažinimo planą turėtų patvirtinti iki šių metų pabaigos ir iki kitų metų balandžio jį pateikti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis turės būti atnaujinamas bent kas ketverius metus.