„Turime laisvės kovų didvyrių, nusipelniusių žmonių, bet ta mažuma, kuri buvo įsivėlusi į kolaboravimą su naciais, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo Holokauste – jų heroizuoti nederėtų. Suprantu, kad tokia yra ir mero pozicija, ir daugybės pasaulio žydų organizacijų, kurios jau dabar daro pareiškimus“, – BNS sekmadienį sakė ministras.

Taip jis įvertino pastarosios savaitės Vilniaus savivaldybės valdžios sprendimus atsisakyti ženklų, skirtų sovietų valdžiai besipriešinusių, bet su Holokaustu siejamų asmenų garbei – diplomato ir karininko Kazio Škirpos alėjos bei Jono Noreikos – generolo Vėtros atminimo lentos.

Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir pasmerkimo.

Nepaisant išsakytos pozicijos, L. Linkevičius kvietė „toliau diskutuoti ir išsiaiškinti“ svarbius Lietuvos istorijos klausimus.

„Mūsų istorija verta pagarbos, laisvės kovos – taip pat. Bet negalime kompromituoti jos atskirais atvejais, kurie užtraukia tam tikrą šešėlį. Turėtumėme elgtis atsakingai. Mano nuomone, tie sprendimai buvo pasverti, turi savo argumentus. Bet yra daug emocijų, mums reikia toliau daug diskutuoti šiais klausimais“, – sakė jis.

Lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu nuimta šeštadienio naktį, apie tai mero atstovai BNS informavo šeštadienį ryte. K. Škirpos alėja Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu pervadinta į Trispalvės taip pat šią savaitę.

Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J. Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Tuo metu K. Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais įvertinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.