Vilniaus miesto valdžia sprendžia, kam paskirti laisvus sklypus prie gatvių: daugiaaukštėms nemokamoms automobilių aikštelėms statyti, tik nežinia, kada jos bus, ar degalinių statybai. Šios gali iškilti jau po poros metų.

Automobilio vieta – lobis

Vilniuje, ypač gyvenamuosiuose rajonuose, vyksta intensyvi kova dėl automobilio vietos. Kadangi po senos statybos daugiabučiais garažų nėra, automobilius savininkai stato, kur randa bent menkiausią plyšį: ant žalių vejų, šaligatvių, vaikų žaidimų aikštelėse, prie parduotuvių. Gyventojų nebegąsdina ir kelių šimtų litų baudos už ne vietoje paliktą transporto priemonę.

Vienas pavyzdžių – vairuotojos iš Žirmūnų rajono atvejis, kurį šią savaitę nagrinėjo savivaldybės Administracinė komisija. Mergina, gyvenanti Šiaurės miestelio zonoje, grįžusi namo po darbų, jau temstant, automobilį pastatė ant šaligatvio, greta namo laiptinės. Pažeidimą pastebėję pareigūnai jai surašė protokolą.

Atvykusi į savivaldybės Administracinę komisiją mergina pasakojo, kad prie namų tinkamos vietos automobiliams trūksta. Galėjusi ji transporto priemonę palikti prie prekybos centro, aikštelėje, tačiau nuo namų iki jos – nemenkas kelio ruožas, o per kiemus temstant kiūtinti mergina pabijojusi.

"Ir ji teisi. Baudžiame gyventojus už ne vietoje paliktus automobilius, tačiau nestatome aikštelių, nesudarome jiems sąlygų mūsų pačių patvirtintų taisyklių laikytis", – reziumavo komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.

Vietoj garažų – degalinės

Miesto valdžia seniai audžia mintį gyvenamuosiuose rajonuose pastatyti po daugiaaukštį garažą, kuriuose gyventojai galėtų nemokamai statyti automobilius. Jau imta dairytis ir vietų panašioms statyboms, tačiau vakar savivaldybės kolegijos posėdyje paaiškėjo, kad miestas garažų statybai pinigų neturi, o toks objektas privačių investuotojų nedomina.

Atsigręžta į variantą laisvus plotus šalia gatvių paskirti degalinių statybai. Mat čia jau eilėje laukia degalinių tinklą plėsti norintys investuotojai, po keletą automatinių degalinių galintys pastatyti kad ir kitais metais.

"Aikštelės taip greitai neatsiperka, per 10–15 metų, todėl jas statyti norinčių nėra. Iš visų mūsų ieškotų atsirado vienas atvejis Šeškinėje, kur trys bendrijos nedideliame sklype gal norėtų statyti aikštelę. Bet jau praėjo du mėnesiai, jie nepasako nei "taip", nei "ne". Todėl siūlome tuos sklypus iki 10 a skirti automatinėms degalinėms statyti. Jau yra ir susidomėjusių investuotojų, nes degalinių statyboms reikia mažiau kapitalo, apie 20–50 tūkst. litų, o aikštelėms – 3 mln. litų", – sakė miesto plėtros klausimus kuruojantis vicemeras Stanislovas Šriūbėnas.

Tiesa, kol kas konkretūs sklypai nesuformuoti, o žemė, kurioje galėtų iškilti degalinės, šiuo metu priklauso ne savivaldybei, o valstybei. Tad norėdama juose pradėti statybas, pirmiausia Vilniaus miesto valdžia privalo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos leidimą.

Aukos žalias vejas

Vis dėlto atsisakyti aikštelių plėtros politikai nesiryžta, ypač artėjant savivaldos rinkimams. Mat spręsti aikštelių klausimą buvo visų rinkimuose prieš dvejus metus dalyvavusių politinių partijų pažadas. Tad daugiaaukščiams garažams numatytas vietas aukodami degalinėms, politikai audžia mintį mieste pastatyti keletą antžeminių aikštelių. Joms ieškoma vietų gatvių kelkraščiuose, ant žalių vejų ir greta daugiabučių namų kiemų.

Savivaldybės Miesto plėtros departamento specialistai tikisi su Vilniaus seniūnais iki rugpjūčio surinkti informaciją, kur būtų galima pastatyti dar bent po keletą papildomų vietų automobiliams. Jas daugiausia įmanoma įkurdinti gatvių raudonųjų linijų zonose, ir žaliose vejose, ypač tose, iš kurių telikęs žalios vejos pavadinimas.

Vėliau atrinktos vietos bus derinamos su rajonų gyventojais, miesto valdžia. Pagal surinktą ir su gyventojais suderintą informaciją ketinama parengti specialųjį planą ir jį teikti tvirtinti Vilniaus miesto tarybai.

Tačiau tai tebūtų pirmas žingsnis. Mat realiai aikštelių statyba gali prasidėti tik turint tam lėšų. Turint omenyje, kad šalį krečia krizė, o miesto valdžią smaugia beveik 800 mln. litų skolos, tikėtina, kad aikštelių statybai lėšų biudžete atsiras ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Galvą susuko rinkimai

Savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" direktorius Justinas Kulakauskas įsitikinęs, kad planai statyti aikšteles automobiliams greičiausiai tebus dar vienas politinis triukas artėjant savivaldos rinkimams. Mat iki pastarųjų liko vos pusantrų metų.

"Ką, politikai 2002–2011 m. strateginio plano neturi? Visi tiek klausimai aiškiai aptarti ankstesnių politikų, tik reikia juos dabar įgyvendinti. Tiesa, konkrečių vietų, kuriose galima įrengti tas aikšteles, dar nenumatyta. Reikia dirbti, bet politikai tik kalba, o už darbus pinigų nemoka. Ne tiek daug liko iki kitų savivaldos rinkimų, todėl dabar politikai žaidžia: koks aš geras, aikšteles padarysiu", – nuomone dalijosi J.Kulakauskas.

Prieš septynerius metus parengtame miesto strateginiame plane keliami tikslai ne didinti automobilių aikštelių skaičių gyvenamuosiuose rajonuose, o mažinti privačių automobilių poreikį. Prioritetas teikiamas viešajam transportui: maršrutų ir jam skirtų gatvių plėtrai, mažų autobusų integracijai, diegti naujam moderniam transportui kaip tramvajus ar metro.

Vaidotas Antanavičius, Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius

Automobilių aikštelių trūkumas – savotiška problema. Vilniuje po daugiabučiais namais pristatyta pakankamai požeminių garažų, bet gyventojai jų neperka. Ką reiškia neįperka? Jeigu žmogus perka butą, kartu perka ir virtuvę. Požeminis garažas – taip pat buto dalis. Tuose rajonuose, kuriuose nėra požeminių garažų, yra saugomų aikštelių, tačiau jomis gyventojai taip pat nesinaudoja, nes reikia mokėti.

Problema kitur – mes suprantame automobilį kaip daiktą, už kurį savivaldybė turi atsakyti, ji turi sugalvoti, kur tą automobilį padėti. Tačiau savivaldybė nėra labdaros organizacija. Pats asmuo prieš pirkdamas automobilį privalo mąstyti, kur jį galės pastatyti ir ar turės lėšų mokėti už jo laikymą.

Europos valstybės jau seniai šiuos klausimus išsprendė. Pas mus automobilis yra dievas, o pas juos – taršos šaltinis, už kurį reikia mokėti papildomai: mieste mažinama automobilių vietų, o likusiose aikštelėse valanda kainuoja 5–10 eurų. Taip žmonės skatinami naudotis viešuoju transportu.

Vilniaus gyventojų apklausa

Ką derėtų pastatyti laisvame žemės sklype Vilniuje:

Iš viso balsavo 50