Maždaug šimtas kauniečių Nemunu plaukiančiame laive bandė iš naujo pažinti Kauno rajoną. Penkias valandas trukusioje kelionėje aktyviausi buvo vaikai.

Tarsi istorijos vadovėlis

Laivo "Tolstojus" kapitonas ištiesia moterims ranką ir pakviečia į denį. Radus laisvą vietą vienas prie kito glaudžiasi keleiviai, vos už kelių sekundžių jie pajus porą lengvų stuktelėjimų dešiniuoju laivo bortu į prieplauką ir išgirs kelionės pradžią skelbiantį varpą. Vaikai iš nekantrumo pradeda spurdėti ir imituoti veikiančio laivo garsą. "Tu tūū. Plaukiam", – džiaugsmingais vaikų šūksniais prasidėjo Kauno regiono turizmo informacijos centro organizuojama kelionė "Plaukime žemyn upe" po Kauno rajoną, vadinamą žaliuoju Lietuvos smaragdu, Panemunių pakrantėmis.

Netrukus sugergždžia garsiakalbis ir pasigirsta gidės Angelės Pažereckienės sveikinimas ir glausti pasakojimai apie Kauno rajono vietoves. "Tikras istorijos vadovėlis, – protarpiais klausydamasis pasakojimo per laivo turėklus persisvėręs juodaplaukis berniukas dalijosi įspūdžiais. – Tik be paveikslėlių."

Kol vaikai neatitraukė akių nuo laivo skrodžiamo vandens, suaugusieji stengėsi įsiminti gidės minimas datas, garsių asmenybių pavardes bei vietovardžius.

Daugeliui ši veikla pasirodė per sunki savaitgalio popietei, tad vis garsiau pasigirsdavo pokalbiai tarp draugų, ant medinio stalo pradėjo rikiuotis kelioninių krepšių ir pintinių turinys: sumuštiniai, vaisvandeniai, alus ar sausainiai.

Parku klaidžiojo vieni

Gidės A.Pažereckienės pasakojimų svarbiausi akcentai – bažnyčios ir paminklai. Keliais sakiniais apžvelgusi Obelinės, Raudondvario, Kačerginės bei Zapyškio svarbiausius faktus, gidė turistams leido trumpai atsikvėpti. Kauniečiai akimis sekė besikeičiančias medžių virtines, mojavo ant kranto matomiems žmonėms, aptarinėjo urbanizacijos procesus Nemuno pakrantėse.

Praplaukus Zapyškio miestelį garsinančią vieną seniausių Lietuvoje – gotikinę Šv. Jono Krikštytojo – bažnyčią, neilgai trukus laivas jau švartavosi prie kilnojamosios prieplaukos, skirtos mažiesiems laivams, Kulautuvoje.

Dvi ekskursijos valandos buvo skirtos susipažinti su garsiu tarpukario turizmo kurortu. Gidė aprodė uždarytą Kulautuvos Švč. M. Marijos vardo parapijos koplytėlę. Iki Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 60-mečio proga pastatyto "Madonos" paminklo teko žingsniuoti patvoriais ir saugotis augančių dilgėlių.

Nors vieną gražiausią Kauno rajoną puošia medžio meistrų darbai, tačiau juos kelionėje dalyvavę žmonės turėjo susirasti patys – gidė patraukė savais keliais. Ant pečių mažamečius vaikus susisodinę ir navigacijos prietaisus į rankas paėmę tėvai patraukė į Dievų ir deivių slėnį, kuriame aplankė skulptūrų parkelį, įveikė pažliugusią žemę ir telkšančias purvo balas, kopė į kalvas.

Tokias pramogas rinkosi vos keli turistai. Likusieji koja už kojos slampinėjo miestelio gatvėmis, valgė, įsitaisę pavėsinėse, nuobodžiaujantieji – snūduriavo miške ant pievelės.

Ir skundėsi, ir džiaugėsi

"Sekmadienis nuėjo šuniui ant uodegos", "Kad aš daugiau plaukčiau. Nesąmonė", – tokias nuomones buvo galima išgirsti iš daugelio turistų lūpų. Kol keliautojai, grįždami atgal į Kauną, nuobodžiavo, snūduriavo ar skundėsi, mažieji kelionės dalyviai rado kuo užsiimti: laipiojo ant kajutės, lakstė po denį.

Tačiau ne visi poilsiautojai nusivylė, daugelis bandė įžiūrėti ir gerų kelionės bruožų. "Reikia pažinti savo šalį. Beje, laive daug jaunų, žavių moterų", – neskubėdamas ir apgalvodamas kelionės teigiamas savybes vardijo verslininkas Valdas Dicevičius.

"Gražus oras. Norėjome gerai parleisti laiką su šeimomis, todėl informacijos skurdumas netrukdė", – kalbėjo su šeima ir draugais savaitgalio popietę laive praleidęs Mindaugas Senkus.

Netoli šeimos su mažamečiais vaikais įsitaisiusios trys draugės svajingai žvelgė į vandenį. "Mėgstame aplankyti vietas, kuriose neteko būti – nors ir netoliese, Kauno rajone. Plaukiant laivu atsiveria visai kiti vaizdai nei važiuojant plentu, pasijunti tarsi Venecijoje", – sakė su draugėmis į keliones traukianti Vilma Lynienė.