Pirmasis ledas prikrėtė kiaulysčių tiek kelininkams, tiek draudikams, tiek gyventojams. Ir tai ne visos bėdos: plikšala dar pagilino bedugnę sostinės biudžete – kelininkai dirbo skolon.

Sustojo miesto transportas

Po lijundros viešasis transportas pajuto visus savo Achilo kulnus. Antradienį avarijas patyrė 15 autobusų ir 7 troleibusai: du jų atsitrenkė vienas į kitą, o vienas – su autobusu. Autobusų ir troleibusų parkai šiuo metu skaičiuoja dėl eismo įvykių patirtus nuostolius.
Tačiau kur kas didesnė bėda vežėjams buvo paralyžiuotas eismas.

"Gedimų buvo palyginti nedaug, bet prastovų daug. Buvo baisu važiuoti. Nėra taip, kad būtų kelininkai kalti ar kas kitas. Kaltas buvo Dievas, kuris iškart tiek daug papylė ant šaltos žemės", – "Vilniaus dienai" skundėsi "Vilniaus troleibusų" generalinis direktorius Jonas Bagdonavičius.

Pirmajame troleibusų parke užfiksuotos 126 prastovos, antrajame – 144. Visų 270 prastovų priežastys: avarijos, eismo paralyžius, gedimai, dėl ledo dingęs kontaktas tarp troleibusų ir juos maitinančių laidų. "Praktiškai visi troleibusai praleido po vieną ratą", – atsiduso J.Bagdonavičius.

Pašnekovas taip pat pripažino, kad vežėjai padangų žiemai nekeitė. "Žieminių niekada nenaudojame, ir jų nereikia", – pridūrė "Vilniaus troleibusų" vadovas.

Apytikriu skaičiavimu, per dieną (neskaitant troleibusų remonto išlaidų) vien dėl prastovų įmonė patyrė apie 20 tūkst. litų nuostolių.

Padangos tapo bevertės

Nuostolius skaičiuoja ir "Vilniaus autobusai", tačiau konkrečių skaičių teks palūkėti.
Vis dėlto įmonė nemano, kad dėl padarytų avarijų ir viduryje kelio sustojusių autobusų kaltos padangos.

"Miesto autobusams gaminamos universalios padangos, kurios tinka ir vasarą, ir žiemą. O ar padėjo lengviesiems automobiliams žieminės padangos? Niekam nepagelbėjo jokios padangos. Nemanau, kad padangos gali būti kaltos", – "Vilniaus dienai" sakė bendrovės vadovas Gintaras Nakutis.

"Grinda" dirba skolon

Antradienio lijundra miestą užklupo netikėtai – kelininkai tam nebuvo pasirengę.
Sostinės kelius prižiūrinčios bendrovės "Grinda" direktoriaus pavaduotojas Gediminas Bernadišius "Vilniaus dienai" teigė, esą dėl nepastovių ir netikėtų kritulių į kai kurias Vilniaus vietas specialusis transportas vyko net po kelis kartus.

Tačiau vakar technika jau buvo parengta kovai. Mašinos stichijos grįžimui buvo pasiruošusios jau ryte.

Beje, "Grinda" kol kas miesto gatves prižiūri už "ačiū", mat savivaldybė šiai įmonei skolinga nemažą sumą. Neoficialiomis žiniomis, vėluoja netgi atsiskaitymai už praėjusius metus. "Nenoriu šiuo klausimu kalbėti", – nukirto G.Bernadišius.

Savivaldybė skolinga ir šaligatvius prižiūrinčioms bendrovėms. Beje, kitaip nei keliai, sostinės šaligatviai vakar vis dar buvo panašūs į čiuožyklą.

"Tikrai nedideli" milijonai

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas tikino, kad skolos už gatvių priežiūrą netrukus bus grąžintos. Esą dar šiemet "Grindai" bus sumokėta 70 proc. skolos, likusi dalis – per pirmus tris 2009-ųjų mėnesius.

"Grindai" savivaldybė skolinga apie 11–12 mln. litų, o miestą tvarkančioms įmonėms, G.Palucko žodžiais, – tikrai nedaug.

"Nepaisant finansinių bėdų, "Grinda", kaip savivaldybės įmonė, operatyviai reaguoja ir atlieka savo darbą. O komunalinės įmonės, laimėjusios teritorijų tvarkymo konkursus, yra privatūs paslaugų teikėjai. Juos išjudinti sudėtinga – štai ir matome skirtumą", – kritikos negailėjo G.Paluckas.

Tačiau viena tokių bendrovių – "Naujamiesčio būstas" nemano, kad savivaldybė jai skolinga tikrai nedidelę sumą. "Keistoka, kad savivaldybė skundžiasi. Tikslaus skaičiaus nežinau, bet, kaip sakoma, šeši nuliai. Nepaisydami to, dirbame", – tikino bendrovės direktoriaus pavaduotojas Juozas Barkauskas.

Vis dėlto šaligatvius prižiūrėti esą sekasi neblogai. "Pabarstom, o čia pat palyja, ir vėl šąla, deja. Suprantame, kad vilniečiai turi eiti ir neslidinėti", – pridūrė J.Barkauskas.
Gamta Lietuvos nelepino ir vakar – krituliai, čia pat virto ledu. Tai vertė kelininkus plušėti iš peties. Tiesa, miestuose padėtis buvo nebloga, mat druska spėjo tirpdyti ledą. Tačiau rajoninių kelių būklė buvo prasta.

Ligoninėje ramu

Stebėtina, tačiau stichijos padariniai žmonių sveikatai – švelnesni, nei buvo galima tikėtis. Sostinės Greitosios pagalbos universitetinė ligoninė didelio traumuotų vilniečių antplūdžio kol kas nepajuto. Tiesa, kaip "Vilniaus dienai" sakė ligoninės atstovė spaudai Elvita Juškaitė, kai kurie traumuotieji kritimo padarinius gali pajusti tik po dienos ar kelių.

"Matyt, žmonės atsargūs. Buvo trys avarijos, bet nedidelės: patirti smulkūs sužalojimai, visi žmonės jau išleisti gydytis namo. Skyriai pasiruošę: jeigu sužalojimų padaugės, operacinės paruoštos, dirba daugiau medikų", – kalbėjo E.Juškaitė.

Antradienį 43 žmonės patyrė traumą dėl plikledžio, vakar iki pietų traumas patyrė dar 12 vilniečių.

Vien antradienį sostinėje įvyko apie 200 eismo įvykių.

Draudikų nuostoliai – rekordiniai

Trys stambios draudimo bendrovės dėl lijundros patirtus nuostolius vertina gerokai daugiau kaip 2 mln. litų.

Didžiausiai šalies draudimo bendrovei "Lietuvos draudimas" lijundra atsieis apie 1,2 mln. litų. Vakar iki 13 val. įmonė užfiksavo net 480 pranešimų apie patirtas žalas. Vidutinė vairuotojų patirta žala – apie 2500 litų.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos sutvarkomos iškart – telefonu.

"Lietuvos draudimo" duomenimis, vairuotojų patiriamos žalos šaltuoju sezonu yra trečdaliu didesnės nei vasarą.

Kita draudimo bendrovė "PZU Lietuva" vakar popiet buvo gavusi 100 pranešimų apie eismo įvykius, kurie įvyko dėl visą parą besitęsiančios plikšalos. Tačiau prognozuojama, kad realus eismo įvykių skaičius bus apie du tris kartus didesnis. Tikėtina, kad daugiau pranešimų bus gauta per artimiausias dvi paras.

Daugiausia eismo įvykių užfiksuota Vilniaus regione, nes čia didžiausi transporto srautai.

Didžiausias eismo įvykis, nutikęs siaučiant stichijai, užregistruotas Panevėžyje. Vairuotojas posūkyje nesuvaldė transporto priemonės, dėl to visureigis slydo, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Automobilis apgadintas nepataisomai, tačiau žmonės per įvykį nenukentėjo. Numatoma žala – apie 25 tūkst. litų.

Preliminariais duomenimis, lijundra bendrovei jau dabar kainavo apie 400 tūkst. litų.
"ERGO Lietuva" per dvi dienas užfiksavo dvigubai daugiau pranešimų apie žalas – apie 200. Antra tiek tikimasi sulaukti iki savaitės pabaigos. Vairuotojų nuostoliams kompensuoti jau rezervuota apie 500 tūkst. litų. Kaip ir "Lietuvos draudimo" atveju, vidutinė žala siekia apie 2,5 tūkst. litų.