Geltonkasė lėlė gėlėta suknele, po kuria slepiasi vyriškas organas, – ne pats tinkamiausias žaislas vaikams. Taip mano ir keturių vaikų tėvas iš Kaišiadorių, paprašęs Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išsiaiškinti, ar Kaune parduota keista lėlė nepažeidžia vaikų teisių.
Tėvas pasipiktino
"Keturių vaikų tėvas iš Kaišiadorių atnešė mums į Seimą gražią geltonkasę lėlę su gražia suknele, bet tai buvo berniukas", – pasakojo Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Lėlę atnešęs vyras jai pasakojo, kad tokį žaislą vaikams padovanojo močiutė. Lėlę ji pirko Kauno prekybos miestelyje "Urmas".
"Tėvas pasakojo išgirdęs vaikų kikenimą ir pasidomėjęs, kas nutiko. Vaikai neišdrįso jam pasakyti, kodėl juokiasi, tačiau lėlę apžiūrėjęs vyras pats pamatė, kad žaislas ne toks, koks turėtų būti", – pasakojo V.V.Margevičienė. Anot jos, tėvą papiktino toks prekybininkų parduotas žaislas, ir jis nusprendė aiškintis, ar nepažeidžiamos vaikų teisės.
Politikė dvilytę lėlę persiuntė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai ir paprašė, kad specialistai išsiaiškintų, kokiomis aplinkybėmis tokios lėlės atsirado prekyboje, kiek jų parduota, ar negavo vaikų globos namai ir kitos įstaigos tokių lėlių kaip labdaros. V.V.Margevičienė kalbėjo telefonu su Vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene dėl šio įvykio.
"Po tyrimo paaiškės, ar tai buvo konvejerio brokas, kai mašina ant lėlės kūno pritvirtino netinkamą galvą. Jeigu kažkas sąmoningai tokius žaislus gamino, būtų šiurpu", – pastebėjo Seimo narė. Jos manymu, atsakomybė tenka ir prekybininkams, kurie atsako už prekių kokybę. V.V.Margevičienė neabejoja, kad prekybininkai, pastebėję tokią lėlę, privalėjo ją išimti iš lentynų.
"Labai norėtųsi tikėti, kad tai buvo tik brokas. Tokia lėlė tikrai netinkama žaisti vaikams", – paaiškino Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Pasak jos, kitos aplinkybės paaiškės atlikus tyrimą.
Įtaria gamybos broką
"Pirkėjai dėl to į mus nesikreipė, o informaciją gavau tik iš žiniasklaidos", – tikino prekybos miestelio "Urmas" rinkodaros vadovas Jonas Plenta. Jo manymu, tai greičiausiai brokuota lėlė, tačiau kurioje prekybos vietoje žaislas buvo parduotas, sakė nežinantis.
Rinkodaros vadovas atkreipė dėmesį, kad prekybos miestelyje prekiauja apie 1,5 tūkst. prekybininkų.
Paklaustas, ar sulaukia pirkėjų nusiskundimų dėl nekokybiškų žaislų, J.Plenta pastebėjo, kad prekybos miestelio "Urmas" administracija užsiima prekybos ploto nuoma, o ne prekyba. "Manau, kad pirmiausia pirkėjai eina pas prekybininkus, iš kurių ir įsigijo, jų manymu, netinkamos kokybės prekę", – šyptelėjo rinkodaros vadovas.
J.Plenta apgailestavo, kad į Seimą lėlę nuvežęs vyras nenurodė tikslios prekybos vietos, kurioje lėlė buvo įsigyta. "Tuomet ir mes galėtume pasiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tokie žaislai atsirado prekyboje", – užsiminė rinkodaros vadovas. Jis pažadėjo, kad jeigu į "Urmo" administraciją kreipsis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, bus bendradarbiaujama aiškinantis aplinkybes.
Netikrina, ką dengia sijonas
"Ne, pas mus tokių lėlių nebūna", – purtė galvą viename žaislais prekiaujančių skyrių prekybos miestelyje "Urmas" pakalbinta pardavėja. Moteris prisipažino apie keistą lėlę, kuri buvo parduota "Urme", sužinojusi iš naujienų internete.
"Savininkai mums nieko nepasakoja, o ir šiaip niekas apie prekybinius dalykus nenori viešai kalbėti. Net neįsivaizduoju, kur čia tokiomis lėlėmis prekiavo", – svarstė padavėja.
Mostelėjusi ranka į lėlių lentyną ji atkreipė dėmesį, kad turi labai mažai lėlių. "Pas mus čia kitų žaislų daug, o gražių lėlių gauname mažai. Paprastai jos būna be jokios lyties", – pasakojo moteris. Paklausta, ar tikrindavo, kas parduodamų lėlių kelnėse, ji net šyptelėjo ir prisipažino, kad net minties tokios nebuvo.
"Nenorėčiau tokios lėlės įsigyti. Ir nenorėčiau, kad mano vaikai su tokia žaistų", – išgirdusi apie dvilytę lėlę prisipažino "Urme" žaislais prekiaujančios bendrovės "Eveltita" savininkė Laimutė Narabikauskienė.
Ji pastebėjo, kad dažniausiai lėlių lytys skiriasi tik pagal drabužius, o kūneliai būna belyčiai. "Ir dabar turime lėlių, aprengtų berniukų drabužėliais, bet jų kelnytėse nieko nėra", – šyptelėjo L.Narabikauskienė.
Verslininkė prisiminė, kad prieš dvejus metus buvo gana populiarios lėlės naujagimiai su vyriškos lyties organais, tačiau dabar tokių jau nėra. "Turime lėlių kūdikių, kurie verkia, juokiasi ar šlapinasi, bet jie yra be lyties organų", – pastebėjo moteris.
L.Narabikauskienės teigimu, paprastai su gamintojais derinama, kokie bus žaislai, siūlo ir klausia, ko reikia. Jeigu tai lėlės, aptariama ir jų lytis. Verslininkė žaislus dažniausiai renkasi parodose, apžiūri jų kokybę, tačiau niekada nėra tikrinusi, kas slepiasi lėlių kelnėse. "Matyt, dabar reikės ir tuo pasidomėti", – juokėsi moteris.
Ji įsitikinusi, kad už kokybės neatitinkančią prekę privalo atsakyti gamintojas. "Jeigu tai buvo oficialus užsakymas, tokia prekė turi turėti kodą. Pagal tai ir galima nustatyti, kokios lyties turėjo būti lėlė. Gamintojas privalo prisiimti atsakomybę", – savo versiją dėstė L.Narabikauskienė. Tačiau ji pastebėjo, kad kai kurie verslininkai perka žaislus Gariūnuose arba veža iš Lenkijos. Kartais tai daroma be reikalingų dokumentų. Jeigu ir šiuo atveju taip nutiko, atsakomybę teks prisiimti dvilytę lėlę pardavusiam verslininkui.
Ramunė Ražinskienė, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausioji valstybinė inspektorė
Lėlė turi būti saugi ir nekelti tiesioginio pavojaus vaiko sveikatai. Ji turi atitikti Europos Sąjungos direktyvoje nustatytus standartus ir keliamus saugos reikalavimus. Aiškinsimės, kaip yra šiuo atveju. Ką nors konkretaus bus galima pasakyti, kai atliksime analizę. Ar tokia lėlė nekenkia vaikų psichologijai, jau ne mūsų kompetencija. Tai aiškinsis kitos tarnybos.
Vita Čioraitienė, psichologė
Reikia manyti, kad tokia lėlė – gamybos brokas, tačiau tema šiuo metu labai jautri. Vaikas, gavęs tokią lėlę, turėtų sutrikti, ir nežinia, kokių minčių toks žaislas sukeltų. Daug kas priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikas, tačiau suaugusieji privalo paaiškinti vaikui, kad tai paprasčiausia klaida. Svarbu, kad patys suaugusieji nenusigąstų. Lėlė yra žmogaus atspindys. Mergaitės dažniausiai jaučiasi kitokios, matydamos, kad neturi to, ką turi jų broliai, kiti berniukai. Pamačiusi tokią lėlę, mergaitė gali manyti, kad jai kažkas negerai, nes ji ne tokia kaip lėlė – neturi tokio organo. Ir jeigu vaikas neišdrįs paklausti suaugusiųjų, nežinia, kokiose fantazijose gyvens. Kai konsultuojame vaikus, jie taip pat stebisi belytėmis lėlėmis, nes jos ne tokios kaip žmonės. Yra visokių žmonių, tačiau manau, kad darželinukams ir tiems, kurie žaidžia su lėlėmis, dar ne laikas apie tai aiškinti. Nebent pats vaikas tuo domisi ir klausia. Bet tada ir reikia aiškinti atsižvelgiant į vaiko amžių ir neišgąsdinant jo. Gydomaisiais tikslais reikalingos įvairios lėlės: kūdikiai, vyrai, moterys. Gal ir tokių lėlių galėtų būti, bet tik ne viešai parduodamų. Jeigu tai brokas, reikia išsiaiškinti, kaip jos atsirado prekyboje. O gal kažkas bando tokias lėles sąmoningai prakišti, ir žiūri, kokia bus reakcija?
Prašo padėti
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė prašo žmonių, įsigijusių šią ar kitas tokias lėles, taip pat žinančių daugiau apie prekybą šiomis lėlėmis Lietuvoje, pranešti šiuos duomenis Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai nemokamu telefonu 8 800 01230 arba el. paštu [email protected]. Taip pat prašome atsiliepti vaikų globos namus, vaikų darželius ar kitas ugdymo įstaigas, gavusias labdarą panašaus pobūdžio lėlėmis ar kitais žaislais.
Naujausi komentarai