Televizoriai, elektriniai šildytuvai, skalbimo mašinos ir daugybė kitokios buitinės technikos. Šių buitinių prietaisų yra kiekviename name čigonų tabore. Lemputės šviečia net tose taboro trobose, kuriose teoriškai nėra elektros.

Atjungė 30 namų

Tabore praėjusią savaitę į kovą su vėjo malūnais vėl pakilo energetikai. Bendrovės „Lesto“ darbuotojai įprastai tikrino ir karpė elektros laidus, kuriuos nelegaliai prisijungė taboro gyventojai. Iš viso nelegalus elektros tiekimas buvo nutrauktas 30-iai, daugiausia nelegaliai stovinčių, namų.

Čigonai kaip įprasta niršo, puolė ginti vieni kitų, slėpėsi ir dievagojosi, kad elektros nevartoja. Panaši situacija čia kartojasi jau ne pirmą kartą. Išvažiavus „Lesto“ specialistams ir policijai taboro gyventojai vėl suskubo rausti griovių ir jungtis atgal nukarpytų laidų.

Kiekvienas iš taip besielgiančių turi tam svarių priežasčių: maži vaikai, seni tėvai, šaltis ir t. t.

„Gal ir negerai darome, bet jie irgi Dievo nebijo. Prieš pat šventes, prieš Naujuosius metus, atvažiuoti ir nukarpyti laidus. Juk vaikai, norisi pasipuošti, pasikabinti kokią girliandą“, – skundėsi taboro gyventojas Andrejus.

Nori mokėti legaliai?

Be elektros po energetikų vizito liko ir kita taboro gyventoja – daugiavaikė mama Zarina Čubrevič. Septynis vaikus auginanti nė 30 metų neturinti moteris teigė pasirengusi sąžiningai mokėti už elektrą arba net palikti taborą ir persikelti gyventi į miestą.

„Aš be elektros negaliu. Vaikams reikia šilumos, šviesos. Ir aš vėl prisijungsiu, jei reikės – net šimtą kartų. Mokėsiu baudas, jei reikia, esu pasirengusi ir sąžiningai mokėti. Noriu pasirašyti sutartį, bet kaip tai padaryti?“ – rankomis skėsčiojo moteris.

Jaučiasi diskriminuojami

Z.Čubrevič skundėsi, kad jau ne pirmus metus mina valdžios įstaigų slenksčius ir prašo legaliai įvesti elektrą. Tačiau kadangi namas, kuriame ji šiuo metu gyvena su vaikais, yra nelegalus, elektros jame negali būti.

„Aš moku baudas, kai skiria už nelegaliai įvestą elektrą. Manote, saugiau jaučiuosi, kai visa ši instaliacija išvedžiota po medinį namą ir bet kada gali kilti gaisras? Aišku, kad taip nenoriu gyventi. Noriu legaliai – sudaryti sutartį, kad ateitų normalus specialistas, įvestų elektrą, pastatytų skaitiklį ir aš pagal jį mokėčiau. Bet namas yra tetos, ir dar nelegaliai pastatytas“, – teigė Z.Čubrevič.

Moteriškė prašė žurnalistų pagalbos, siekiant gauti socialinį būstą. Pasak jaunos mamos, ji diskriminuojama pagal tautybę ir todėl negali nieko gauti.

„Kiti jau seniausiai būtų gavę, bet kai čigonas, tai iškart niekas nenori, kad jis būtų tavo kaimynas. O aš nenoriu gyventi tabore. Čia nėra normalių sąlygų nei man, nei mano vaikams. Noriu gyventi mieste, kad mano vaikai eitų į mokyklą, kad ko nors pasiektų gyvenime. Tačiau man niekas tokio būsto neduoda. Gal jūs man padėsite“, – sielvartavo moteris.

Savų pagalbos nesulaukia

Z.Čubrevič teigė, kad vogti elektrą, gyventi nelegaliuose būstuose verčia ir tabore vyraujanti korupcija. Pasak moters, taboro valdžia puikiai sutaria su miesto valdžia, vykdo įvairius projektus, gauna paramą, tačiau eilinių gyventojų nei pinigai, nei labdarai duodami drabužiai ar maistas – nepasiekiami.

„Net neimu to, ką jie ten duoda, nes duoda tai, ko patys neišgrobsto. Turėjo būti malkų, bet jos vėluoja. Jeigu nepirkčiau malkų už savo pinigus, visi sušaltume. Pažiūrėkit, kokiom mašinom jie važinėja, kokius milijoninius projektus stumia, o žmonės gyvena baisiai, sąlygos siaubingos“, – piktinosi Zarina.

Komentaras

Ernestas Naprys

„Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene

Periodiškai vykdomi patikrinimai ir per juos nustatomi pažeidimai, surašomi neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktai.

Bendradarbiaujant su policija 2012 m. buvo organizuoti keturi reidai, per juos iš viso buvo surašyta trylika ATPK protokolų. Per pirmą reidą atjungta 16 nelegaliai prie skirstomojo tinklo prijungtų objektų, antrą – 25, trečią – 10, ketvirtą – 30.

Tabore yra 21 objektas, kuriems įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, pagal kuriuos už elektros energiją atsiskaitoma.

„Lesto“ yra numačiusi artimiausiu metu įdiegti papildomų apsaugos priemonių, kurios apsunkintų galimybes minimoje vietovėje neleistinai prisijungti prie skirstomojo tinklo.

Bendrovė netoleruoja jokių neleistinų veiksmų, kuriais siekiama pasipelnyti iš kitų gyventojų, be to, sukeliama grėsmė elektros energijos tiekimo patikimumui, keliama grėsmė aplinkinių gyventojų saugumui. „Lesto“ susiduria su vagysčių problema, tačiau nuosekliai su ja kovojant pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų. Aktyviai bendradarbiaudama su teisėsauga ir bendruomenėmis, per tris šių metų ketvirčius bendrovė išaiškino jau 67 vagysčių iš elektros tinklo įrenginių atvejus. Šiuo laikotarpiu praradimai dėl vagysčių buvo 30 proc. mažesni nei prieš metus ir sudarė 750 tūkst. litų.

Kai išaiškinami nelegaliai elektros energiją vartojantys grobstytojai, jie turi kompensuoti padarytą žalą. Šiemet per tris ketvirčius „Lesto“ išaiškinti nelegaliai prie elektros tinklo prisijungę energijos grobstytojai turės kompensuoti 790,5 tūkst. litų – ši suma yra 20 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (660 tūkst. litų).