Lietuvos lenkų atstovai penktadienį prie Čekijos ambasados Vilniuje surengs piketą. Jame jie ketina išreikšti nepasitenkinimą dėl, jų nuomone, Lietuvoje ribojamų tautinių mažumų teisių. Daugiausia nerimo esą kelia tautinių mažumų teisių ribojimai švietimo, kalbos bei žemės grąžinimo srityse.

Penktadienį numatytame pikete turėtų dalyvauti apie 100 lenkų, rusų ir baltarusių tautinių mažumų atstovų iš Vilniaus miesto, bei Vilniaus ir Trakų rajonų.

Piketo vieta prie Čekijos ambasados pasirinkta todėl, kad ši šalis šiuo metu pirmininkauja ES.

Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.

Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.

Sausio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi tik valstybine kalba, nepaisant to, kad vienoje ar kitoje vietovėje gausiai gyvena tautinės mažumos.

Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.

Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.