Lietuvos aplinkosaugininkai baugina, kad skalūnų dujų išgavimo procese gali būti užterštas geriamasis vanduo ir oras bei maldauja neskubėti. O raginantieji kuo greičiau išgauti dujas atšauna, kad baimės yra išpūstos, o traukinys nelaukia.

Dujos supriešino Lietuvą

Lietuva dar nespėjo susivienyti po ją suskaldžiusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės, o naują pleištą jau įkalė skalūnų dujos. Apie jas, jų klodų žvalgybas ir išgavimą savo nuomonę turintys lietuviai jau suskirstyti į amerikiečiams parsidavusius politikus, arba valstybės priešus, ir „Gazpromo“ tarnus. Prie tokių bandoma priskirti ir profesorių Romualdą Juknį, primygtinai siūlantį dirbtinai nespartinti skalūnų dujų išgavimo.

„Kad “Gazpromas„ tyliai kaišioja pagalius į ratus, tai ir arkliui aišku, tačiau mums metami kaltinimai, esą atstovaujame “Gazpromo„ interesams, – absurdiški. Nei žalieji, nei su aplinkosauga susiję mokslo žmonės niekada neprieštaravo suskystintųjų dujų terminalo statyboms Klaipėdoje, o tai juk ir yra pagrindinis žingsnis link nepriklausomybės nuo “Gazpromo", – kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros vedėjas R.Juknys.

Baiminasi amerikiečių invazijos

Profesorius R.Juknys teigė nesantis nusistatęs prieš skalūnų dujų išgavimą, tačiau nesupranta, kam reikalinga tokia skuba.

Iš skalūnų dujas godžiai siurbiančių JAV vis plaukia pranešimai apie išgavimo proceso metu skleidžiamą užterštumą, didžioji dalis Europos lūkuriuoja, bet Lietuva kažkodėl veržiasi į priekį.

Aplinkosaugininkus gąsdina, kad Lietuvos skalūnų dujomis susidomėjusiai amerikiečių kompanijai „Chevron“ viena sutartimi ketinama leisti ne tik žvalgyti, bet ir semti skalūnų dujų klodus.

R.Juknys baiminasi, kad jei prasidės žvalgybos, galingos kompanijos invazijos nebepavyks sustabdyti, o nutrūktgalviškas skubėjimas kuo greičiau lįsti į žemės gelmes gali atsigręžti prieš Lietuvą.

„Suprantame, kad dujų išgavimas labai vilioja, nes žadama, kad tada sumažėtų dujų kaina. Vis dėlto aš labai tikiuosi, kad kitų metų pabaigoje jau būsime pasistatę dujų terminalą, į kurį dujas gali pradėti vežti tie patys amerikiečiai. Jei dar lenkai Europą savo skalūnų dujomis užtvindys, dujų kaina ir taip pastebimai kris“, – kalbėjo R.Juknys.

Teršia vandenį ir orą

Aplinkosaugininkus labiausiai gąsdina tai, kad skalūnų dujų išgavimo procesą ir jo padarinius kol kas gaubia nežinomybė. Europoje pramoninė skalūnų dujų gavyba dar nėra prasidėjusi, todėl galima remtis tik JAV patirtimi. 

Prieš porą dešimtmečių JAV įsibėgėjusiam skalūnų dujų išgavimui naudoti vertikalūs gręžiniai, tačiau pastebėta, kad racionaliau, pasiekus reikiamą gylį, gręžti horizontaliai. Taip gręžiniai gali nutįsti ir porą kilometrų į šonus.

Kol JAV požemiai buvo gręžiami ir sprogdinami neapgyvendintose vietovėse, dėl skalūnų gamybos daromos žalos širdį skaudėjo retam amerikiečiui, tačiau, siekiant palaikyti dujų gamybos tempą, reikia daryti vis naujus gręžinius, plėstis. Gręžiniai priartėjo prie gyvenamųjų teritorijų, kuriose pradėjo gaišti naminiai gyvūnai.

Spėjama, kad to priežastis gali būti gręžimui naudojamas skystis, kuriame yra cheminių priedų su toksiškomis, alergeninėmis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis medžiagomis. Savo darbą po žeme atlikęs skystis grįžta į paviršių ir yra saugomas specialiuose rezervuaruose.

„Kai kas tą vandenį bandė vežti į valymo įrenginius, bet padidėjo upių užterštumas, nes valymo įrenginiai nepritaikyti išvalyti toksine chemija apnuodyto vandens. Jame yra ir chemikalų, ištirpusių sunkiųjų metalų“, – pasakojo R.Juknys.

Pavojingas skystis rezervuaruose garuoja, o garinimui pagreitinti gali būti naudojami užnuodytą vandenį purškiantys kompresoriai. Taip padidinamas oro užterštumas toksiškais aerozoliais.

ES komisijos užsakymu atlikta speciali studija rodo, kad didžiausia grėsmė kyla požeminiams ir paviršiniams vandenims. Neatmetama prielaida, kad dalis išlaisvintų dujų gali išsiveržti neplanuotoje vietoje.

Žmonės gyventi negalės

Amerikiečiai taip pat skundžiasi milžinišku didžiulį slėgį turinčių sukelti kompresorių keliamu triukšmu, kvapais ir seisminiu aktyvumu. Dujas išlaisvina sprogimai, kurie sukelia nedidelius žemės drebėjimus. Net ir praėjus ne vieniems metams po sprogdinimų pastebima, kad išjudintos žemės vietoje seisminis aktyvumas yra didesnis.

„Taip pat reikia apskaičiuoti, kad vienam gręžiniui įrengti reikia 13 tūkst. sunkių sunkvežimių reisų, dujų gavybos aikšteles jungiančių kelių ir vamzdynų. Viską sudėjus pamatysite, kad po kokių 20 metų dujų gavybos vietovės bus paliktos tik pramoniniams tikslams. Nežinau, ar atsiras norinčių ten gyventi žmonių“, – kalbėjo R.Juknys.

Kol kas nespėjama, kokio tiksliai dydžio teritorija gali būti pripažinta tinkama skalūnų dujoms išgauti.

R.Juknys teigia girdėjęs, kad ji galėtų prilygti 3 tūkst. kv. km. – kaip dviejų Kauno rajono savivaldybių plotas. Jame galėtų būti įrengta keli šimtai dujų išgavimo aikštelių su prie jų iškastais stadiono dydžio panaudoto toksiško skysčio saugojimo tvenkiniais.

Europa nepasiruošusi

Skalūnų dujų gavyba susidomėjo ne viena Europos šalis, tačiau pramoninė gavyba neprasidėjo nė vienoje.

Žvalgyboje labiausiai pažengusi Lenkija, tačiau ir joje entuziazmas sumažėjo. Anksčiau spėta, kad Lenkijoje gali būti apie 5,3 trln. kub. m tinkamų naudoti skalūnų dujų, tačiau į šalį sulėkusios tarptautinės kompanijos atliko per pusšimtį bandomųjų gręžinių ir nustatė, kad prognozės buvo viršytos apie dešimt kartų.

Nepaisant to, Lenkijai vis dar pakanka ryžto tapti pirmąja valstybe Europoje, kurioje skalūnų dujos bus išgaunamos pramoniniu būdu. Tai gali įvykti jau kitąmet.

Dalis Europos valstybių lūkuriuoja, nes ES nėra skalūnų dujas reglamentuojančio teisinio reguliavimo normų. ES ketina to imtis ir užsakė specialių tyrimą, kurį atlikę mokslininkai konstatavo grėsmes, tačiau į labiausiai aktualius klausimus tiksliai neatsakė.

Lietuva turtų nesusikraus

„Abejonių, kad tai kenksminga, nėra. Vis dėlto realaus pavojaus dydžio mes nežinome“, – sakė R.Juknys.

Bene didžiausias galvos skausmas – gręžiant naudojami chemikalai. R.Juknys tikisi, kad netolimoje ateityje bus rasta būdų, kaip juos pakeisti, todėl ragina palaukti, kol skalūnų dujų išgavimo technologija pažengs į priekį, bus galima įvertinti lenkų patirtį.

„Galime penkerius metus užsiimti žvalgyba, 2–3 metus – duomenų analize ir realių kiekių nustatymu, tada įvertinkime lenkų patirtį, pažiūrime, kiek pasistūmėjo į priekį technologijos ir dedame visas kortas ant stalo. Neskubėkime aklai engti Lietuvos gamtos ir vietinių žmonių, nes kaimai ir taip sparčiai tuštėja“, – rekomendavo R.Juknys.

Manoma, kad po žeme Lietuvos teritorijoje yra mūsų šalies poreikius maždaug 30 metų galinčių tenkinti skalūnų dujų atsargos. Per tą laiką pietvakarių Lietuvoje turėtų iškilti šimtai dujų išgavimo aikštelių.

Jų reikės vis daugiau, nes iš kiekvieno gręžinio išgaunamų dujų kiekis sparčiai mažėja, todėl vien dujų išgavimo kiekiui palaikyti reikia vis daugiau gręžinių.

Galiausiai nemažą Žemaitijos dalį sudarkiusios kompanijos ne tik laisvai disponuos išgautomis dujomis ir galės parduoti jas kam nori už rinkos kainą, bet joms atiteks ir didžioji pelno dalis. Lietuvai už išteklių naudojimą geriausiu atveju atiteks 20 proc. dujų kainos.

Skalūnų dujos

Tai gamtoje įprastos metano dujos, įkalintos skalūnų kloduose. Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 500 mlrd. kub. m skalūnų dujų. Realiai išgauti galima apie penkis kartus mažiau. Vis dėlto ir to pakaktų, kad Lietuvos poreikiai būtų patenkinti keletą dešimtmečių.

Daugiausia skalūnų dujų, kaip spėjama, yra Šilutės–Tauragės ir Kudirkos Naumiesčio –Kybartų plotuose. Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės–Šilutės regione – tai JAV energetikos įmonė „Chevron“. Dar dvi bendrovės – „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ – pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos–Kybartų regione.

Skalūnų dujos pirmą kartą išgautos dar XIX a. JAV. Vis dėlto tuomet tai daryti buvo pernelyg brangu, todėl dujų išgavimas iš skalūnų įsibėgėjo tik praėjusio šimtmečio pabaigoje, kai sukilo naftos ir dujų kainos. Išgauti naudojamas vadinamasis hidraulinis gręžimas ir plėšymas, dar vadinamas skaldymu.

Pasiekus reikiamą gylį (Lietuvoje gylis gali būti apie 2 km), toliau gręžiama horizontaliai (iki 2 km). Dujoms išgauti paruoštu gręžiniu dideliu slėgiu pumpuojamas skystis, kuris per skylutes patenka į uolienas. Tai sukuria įtrūkimus, kurie nusidriekia uolienoje aplink gręžinį. Per šiuos įtrūkimus dujos pradeda tekėti į išgavimo vamzdį ir gręžiniu kyla į paviršių.