Lietuvos architektai vis garsiau kalba apie tai, kad mūsų šalyje jiems nebepakanka užsakymų. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – mūsų architektai garsina Lietuvą Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Tiesa, užsakymų iš, pavyzdžiui, Suomijos tikėtis sunkoka.

Vakariečiai kviečiasi retai

„Manau, kad mūsų architektai vertinami užsienyje pirmiausia dėl darbo kokybės, dėl gerų idėjų. Aišku, yra ta bėda, kad Lietuvoje nėra pakankamai galimybių jas išreikšti, statybos mūsų šalyje yra pristojusios“, – kalbėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis.

Jo žiniomis, lietuviai architektai sulaukia paiūlymų projektuoti vakariečiams tik išskirtiniais atvejais. „Esu girdėjęs apie darbus Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje“, – populiariausias lietuvių architektų darbovietes užsienyje vardijo G.Prikockis.

Ar mūsų šalies atstovai projektuoja už mažesnę kainą rusams ar ukrainiečiams, pasak jo, nustatyti sunku.

Tai komercinė paslaptis. Bet logiška manyti, kad jei neapsimokėtų, architektai į užsienį nevyktų. Dirbti svetimoje šalyje yra gerokai sudėtingiau nei Lietuvoje.

Pretenduoja gražinti Tbilisį

Architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininko žiniomis, lietuviai gana aktyviai reiškiasi architektūriniuose konkursuose Kaukazo šalyse.

Visai neseniai lietuviai sužibėjo Gruzijoje. Vilniečio architekto Audriaus Ambraso komanda laimėjo architektūros konkursą Tbilisyje, kurį paskelbė privatus bankas TBC, ketinantis Gruzijos sostinėje įkurti naują savo būstinę.

Planuojama, kad naujasis kompleksas veiks ne tik kaip biurų pastatas, bet ir kaip visuomeninis, kultūros centras.

Įveikę daugiau kaip 30 kitų architektų grupių, Lietuvos architektai su savo pasiūlymais laimėjo pirmąją vietą.

Tiesa, planuojamas statinys nėra visiškai naujas – architektai gavo užduotį rekonstruoti sovietmečiu statyto karinio štabo pastatą.

„Kol kas viskas labai šviežia. Žodžiu buvo aptarta, kad dirbsime toliau, bet kol kas ta linkme nėra jokio judesio“, – buvo atviras A.Ambrasas.

Važinėdavo šimtus kilometrų

„Mūsų darbai užsienyje greičiau išimtys nei taisyklė“, – prisipažino A.Abmbrasas, kurio vadovaujama bendrovė suprojektavo banko pastatą Latvijoje ir jis jau yra pastatytas.

„Tiek Gruzijos, tiek Latvijos atvejais dalyvavome tarptautiniuose konkursuose. Komisija vertino projektus, o ne tai, kas juos kūrė“, – pridūrė A.Ambrasas.

Jis pripažino, kad prižiūrint užsienyje suprojektuoto pastato statybą pastangų reikia daugiau.

„Kai dirbome Rygoje, reikėdavo važiuoti kelis šimtus kilometrų. Šio pastato realizacijos etapas buvo sunkokas. Atstumas turi įtakos. Statyboje ir kelios dienos nulemia, kad ko nors nepastebi“, – patirtimi dalijosi vilnietis.

Architektų parengiama per daug

A.Ambrasas užsiminė apie problemos šaknis, dėl ko lietuviai architektai priversti ieškoti darbo svetur. Mat Lietuvos aukštosios mokyklos kasmet išleidžia apie 200 naujų architektų, o užsakymų projektuoti nedaugėja.

Pavyzdžiui, Gruzijoje, vilniečio žiniomis, architektūros specialybę įgyja apie 40 absolventų. „O Lietuvoje yra architektų perprodukcija, jie turi kažkur išsiveržti“, – svarstė pašnekovas.

Kita vertus, pastebėjo A.Ambrasas, Lietuvos architektūros mokykla turi gerą vardą, dėl to irgi sulaukiama užsakymų iš užsienio, ypač iš buvusios Sovietų Sąjungos regionų.

„Turime pranašumų, ypač tie, kas esame vyresnės kartos. Suprantame šių šalių gyventojų mentalitetą, kalbą. Jiems svarbu, kad esame paragavę vakarietiško dvelksmo. Glaudus bendradarbiavimas, supratimas labai reikalingas“, – pagrindė architektas.

Vakarų Europoje, pasak A.Ambraso, architektų yra labai daug, net ir geras mokyklas baigę architektai priversti darbo ieškoti visoje Europoje.

Kai kurių šalių architektūra, pavyzdžiui, Suomijos, itin aukšto lygio, čia paruošiama pakankamai savų ambicingų projektuotojų. Tad lietuviai vargiai gali tikėtis pasiūlymų iš šios ar kitos panašios valstybės.

Prašė neprojektuoti kaip rusams

Ne vieną apdovanojimą pelniusio architekto Viliaus Adomavičiaus pavardės architektūros gyvenime pastaruoju metu nesigirdi. Kaunietis prisipažino, kad šiuo metu pagal jo projektus yra statomi privatūs namai Rusijoje: vienas – Karaliaučiaus srityje, kitas – kiek toliau, už Maskvos.

„Vienu atveju buvome pakviesti projektuoti, nes mus pasiūlė lietuvių statybininkai. Kitu atveju užsakovai iš Rusijos susirado mus internete“, – pasakojo architektas.

V.Adomavičius įsitikinęs, kad lietuvių architektų paslaugų eksportas tiesiogiai susijęs su darbo stygiumi Lietuvoje.

„Per paskutinius trejus metus mūsų biure projektai Lietuvoje sudaro tik apie 20 proc. Gal mes nesame rodiklis? Yra kolegų, kurie nespėja atlikti visų darbų Lietuvoje“, – neslėpė architektas.

Užsakovais iš Rusijos V.Adomavičius teigė esąs labai patenkintas, mat jie nė kiek nepanašūs į išjuokiamus naujuosius rusus. Lietuvis architektas maloniai nustebo iš jų lūpų išgirdęs: „Tik neprojektuokite mums kaip visiems rusams, kurkite tai, ką esate įpratę kurti savo šalyje.“

Atstumą įveikia internetas

V.Adomavičius tvirtino, kad ir sovietų laikais rusams Lietuva buvo tarsi užsienis, jie vertino lietuvių architektų darbą. Dabartiniai jo užsakovai, pasak kauniečio, yra nusivylę rusų architektais, kurie nesilaiko žodžio, vilkina darbus.

Vis dėlto realizuoti savo projektą svetur yra kitaip. Dėl varginančių ir brangių kelionių V.Adomavičius keliauti į objektą stengiasi kuo rečiau: brėžiniai parengiami kuo detalesni, daug klausimų išsprendžiama internetu.

Architektai priduria, kad dirbti užsienyje įmanoma tik turint vietinius partnerius, su kuriais išvien realizuojamos idėjos. Mat vietiniai architektai išmano teisinius dalykus, derina projektus su vietos institucijomis. Taip yra visame pasaulyje, kai samdomi projektuotojai užsieniečiai.

V.Adomavičius su savo kolegomis prisidėjo prie latvių bendrovės rengiant visuomeninės paskirties projektą Armėnijoje. Tačiau šio objekto realizavimu kol kas nekvepia. „Pasijuto kultūrų skirtumai. Ten dirbti gerokai sudėtingiau“, – neslėpė pašnekovas.