V.Šikšnys žiniasklaidoje buvo minimas tarp kandidatų pelnyti šių metų prizą, bet Švedijos karališkoji mokslų akademija pasirinko prancūzų, britų ir olandų mokslininkus už itin mažų molekulinių mašinų suprojektavimą ir sintezę.

Laureatai sugebėjo sujungti molekules, kad jos sudarytų mažyčius mechanizmus, pavyzdžiui, atliekančius keltuvo, variklio ar raumenų funkcijas.

„Šiemet suteikta Nobelio premija įrodo, kad Nobelio premijų komitetas pažymi svarbiausius žmonijos atradimus, - žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas. – Tai leidžia tikėtis, kad mūsų profesorius Šikšnys ir jo komanda bus įvertinti artimiausiu metu“.

„Kaip matėte, premija šiemet buvo įteikta už darbus, kurie atlikti 1983 metais. Tai yra tie metai, kai aš gimiau, o mes darbus pradėjome tik 2007 metais“, - kalbėjo V.Šikšnio komandos narys Giedrius Gasiūnas.

V.Šikšnys atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tai atveria galimybes ateityje gydyti genetines ligas ar kurti naujas augalų, gyvūnų veisles.

G.Gasiūnas prisimena baltymo „Cas-9“ savybes redaguoti DNR atradę tuomet, kai tyrinėjo, kaip pieno bakterijos apsisaugo nuo virusų.

Mokslininkai tada pastebėjo, kad tai padaryti pieno bakterijoms padeda būtent minėtas baltymas.

„Pradėjus tyrinėti atradome, kad tą baltymą galima labai lengvai nukreipti, norint kirpti norimą DNR seką“, - kalbėjo G.Gasiūnas.

„Technologija, kaip keisti genus, buvo vystoma jau anksčiau, bet viskas vyko labai lėtai, (…) o „Cas-9“ suteikia galimybę labai lengvai nuprogramuoti ir nutaikyti“, - pridūrė jis.

VU rektorius V.Šikšnio atradimą vadina revoliucija genų inžinerijoje.

„Jis atveria absoliučiai naujas galimybes tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje, tiek srityse, kurių mes dar nežinome“, - kalbėjo A.Žukauskas.

Nobelio premijos yra skiriamos kartą per metus.