Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos didmiesčiai plėtros galėtų pasimokyti iš sėkmingų Airijos pavyzdžių

2020-05-14 11:00
DMN inf.

COVID-19 krizė nesitęs amžinai. Europa grįžta į normalų gyvenimą, toliau planuoja investicijas ir nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybės administruojamose miestų teritorijose. Tai ženklas, kad ir Lietuva grįš prie investicinių projektų.

Lietuvos didmiesčiai plėtros galėtų pasimokyti iš sėkmingų Airijos pavyzdžių
Lietuvos didmiesčiai plėtros galėtų pasimokyti iš sėkmingų Airijos pavyzdžių / I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

NT plėtra – per savą agentūrą

Geru pavyzdžiu, kaip galima puikiai tęsti plėtros planus koronaviruso metu, tarptautiniai ekspertai nurodo Airijos Žemės plėtros agentūrą (ŽPA), veikiančią šalies sostinėje Dubline. Komercinė valstybės kompanija įsteigta koordinuoti NT plėtrą valstybinėje žemėje. Vyriausybės indėlis į jos veiklą – 1,25 mlrd. eurų. ŽPA dirba patyrę specialistai, turintys patirtį nekilnojamojo turto plėtros ir finansų srityse.

Tai itin aktualu ir Lietuvos didmiesčiams, kuriuose plėtra dažnai stringa dėl neaiškių visuomeninių grupių intrigų, kurios supriešina, suklaidina visuomenę, o ši nebežino, ar siūlomi projektai pažeis jų interesus, ar kaip sykis suteiks daugiau patogumo, galimybių.

Viešoji infrastruktūra vienose rankose

Apie vieną naujausių savo projektų ŽPA pranešė praėjusią savaitę. 11,5 ha Dublino priemiestyje Dundrume užimančios centrinės psichiatrinės ligoninės vietoje projektuojamame gyvenamajame kvartale ketinama pasiūlyti daugiau nei 1 200 būstų. Jie bus įrengti ir naujai iškilsiančiuose namuose, ir rekonstruotose senuosiuose ligoninės pastatuose. Miesto savivaldos atstovai tvirtina, kad ši gydymo įstaiga, apgaubta paslapčių ir aptverta 5 metrų aukščio tvora, tikrai nepuošė šio rajono. Agentūra pranešė, kad plėtojant šį NT projektą bus atsižvelgiama į vietos bendruomenės nuomonę.

„Tai tikrai unikali ir jaudinanti galimybė atverti istorinį žemės sklypą, kuris nuo 1800-ųjų buvo uždarytas ir neprieinamas platesnei bendruomenei, – teigia ŽPA generalinis direktorius Johnas Colemanas. – Planuojame kvartalą pertvarkyti taip, kad jam būtų būdinga tvari ir įtraukianti nauja kaimynystė. Mes privalome gerbti istorinį palikimą ir aplinkinių bendruomenių nuomonę ir kartu suteikti namus tiek šeimoms, tiek pavieniams žmonėms, tiek seniems, tiek jauniems, kurie tikisi prieinamų kainų. Tai iššūkis, kurį galime įveikti, ir įgyvendinti projektą, kuris bus naudingas ateities kartoms.“

Mes privalome gerbti istorinį palikimą ir aplinkinių bendruomenių nuomonę.

Pasak jo, čia bus suderintos ir naujos statybos, ir senoji architektūra, išsaugotos žaliosios erdvės, o visuomeninis transportas bus ekologiškas.

„Tvarumo principai – tokia didžioji reikalavimų dalis mūsų pasirinktai aukščiausio lygio projektavimo komandai“, – aiškino J. Colemanas.

Projektui vadovaus Airijos įmonė „Reddy Architecture & Urbanism“, jai talkins tarptautinė projektų konsultavimo kompanija „Tyrens“ (žinoma Europoje, orientuota į tvarų dizainą ir regeneraciją) ir keletas Airijos konsultantų.

ŽPA projektą tikisi pateikti derinti 2021 m. viduryje. Jau planuojama intensyvi bendruomenės dalyvavimo ir viešų konsultacijų programa, kad būtų užtikrinta, jog plėtojant bus atsižvelgiama į vietos bendruomenės poreikius ir lūkesčius. Statybos prasidėtų jau 2022 m. pradžioje.

Bendruomenių įtraukimas – būtina sąlyga

Visuomenė visiškai pritarė plėtros agentūros siūlymui, kad psichiatrinės ligoninės pacientams ir personalui bus daug patogiau gyventi persikėlus į naujai pastatytas patalpas užmiestyje.

Beje, paskutinius sprendimus dėl naujo gyvenamųjų namų kvartalo ŽPA priėmė jau esant karantino apribojimams.

„Nepaisant dabartinių sunkumų, ŽPA ir projektavimo komandos puikiausiai dirba nuotoliniu būdu, – COVID-19 krizės metu teigė agentūros generalinis direktorius J. Colemanas. – Be esamo žemės sklypo, mes ir toliau bendradarbiaujame su įvairiomis Airijos vietovių valdžios institucijomis, žemės savininkais, kad išjudintume NT plėtrą ir kitur, kad atvertume kelią moderniems statiniams, infrastruktūrai, žaliosioms erdvėms. Artimiausiu metu aukštos kokybės pastatų poreikis vėl išaugs.“

Prioritetas – visuomenės poreikiai

Kitas didelis šiuo metu ŽPA organizuojamas plėtros projektas – Vakarų Airijos sparčiai besiplečiančiame Limeriko mieste, kuriame gyventojų, didėjant emigracijos mastui iš Lietuvos ir kitų mažiau turtingų Europos šalių, padvigubėjo mažiau nei per dešimtmetį. Limerike dviem etapais bus atnaujinamas mažai apgyvendintas Kolberto stoties rajonas, užimantis net 50 ha. Bus statomi nauji namai, rengiamos laisvalaikio erdvės bei tiesiamos naujos transporto linijos.

Pasak agentūros valdybos pirmininko Johno Morano, pirmasis projekto derinimo su visuomene etapas sėkmingai įveiktas. Jis pasidžiaugė, kad tiek gyventojai, tiek Limeriko valdžios institucijos pritarė idėjai.

„Man buvo ypač malonu, kad dauguma vietos gyventojų sutinka išsikelti iš mažai apgyvendinto stoties rajono, o čia atsivers naujos galimybės statyti šiuolaikinių būstų kvartalą ir suteikti galimybę gyvenamuoju plotu apsirūpinti daugybei žmonių“, – sakė ŽPA valdybos pirmininkas.

Dabar, bendradarbiaujant su Airijos karališkuoju architektų institutu, bus rengiamas viso kvartalo detalusis projektas, tada vėl bus išklausomos visų suinteresuotų pusių nuomonės.

Kol kiti galvoja, Vilnius kuria NT kompetencijų centrą

Į geruosius kitų miestų ir šalių viešosios infrastruktūros valdymo ir plėtros pavyzdžius pastaruoju metu dairosi ir Lietuvos didmiesčiai. Pirmasis apie norą turėti municipalinį nekilnojamojo turto kompetencijų centrą viešai prabilo Vilniaus miestas.

Svarstome artimiausiu metu kurti profesionalų valdomą nekilnojamojo turto kompetencijų centrą dar kartais vadinamą miesto nekilnojamojo turto banku.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad atidžiai analizuoja ir seka kitų Europos sostinių pavyzdžius nekilnojamojo turto administravimo, vystymo ir valdymo srityse.

„Matome, kad miesto savivaldybės, plačiąją prasme, nekilnojamojo turto valdymas, administravimas ir vystymas iš vieno centro sukuria didesnę pridėtinę vertę. Todėl svarstome artimiausiu metu kurti profesionalų valdomą nekilnojamojo turto kompetencijų centrą dar kartais vadinamą miesto nekilnojamojo turto banku“, – sakė P. Poderskis.

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, šiuo metu darbai jau stipriai pasistūmėję į priekį ir greitu metu siūlomi sprendimai turėtų atkeliauti tarybos narių balsavimui. Nutarta, jog Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto kompetencijų centru turėtų tapti savivaldybei 100 procentų priklausanti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK).

VVK direktorė Rasa Čeponytė teigia, kad įmonė pasiruošusi savivaldybei ir jos valdomoms įmonėms užtikrinti profesionalias nekilnojamojo turto valdymo, vystymo ir planavimo paslaugas.

„Apie Vilniaus miesto savivaldybės poreikį užtikrinti racionalų nekilnojamojo turto vystymą, plačiąja prasme, žinome, tam ruošėmės ir laukiame kol galėsime pradėti darbus“, – teigė R. Čeponytė.

Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų