Užtvėrė įvažiavimą
Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) paskubėjo nutraukti sutartį su privačia bendrove „Ruvis“. Pastaroji iš LG nuomojosi teritoriją.
Gruodžio 2 d. Vilniuje, Geležinkelio gatvėje, esanti teritorija verslininkams tapo neprieinama.
„Į ją negalėjo patekti nei mūsų darbuotojai, nei krovinius atgabenę vilkikai. Nebuvome tam pasiruošę, neturėjome jokio atskiro įspėjimo apie planuojamus „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus. Tai vertiname kaip nepagrįstą spaudimą“, – tvirtino „Ruvis“ vadovas Mindaugas Laurinaitis.
Pasak jo, įmonės veikla buvo nelauktai paralyžiuota.
„Atsidūrėme labai blogoje situacijoje. Mūsų veikla sustojo, negalime vykdyti savo užduočių. Gal čia kas nors kitas nori į tą vietą“, – svarstė „Ruvis“ vadovas.
Gindama savo interesus, bendrovė „Ruvis“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą tikėdamasi įrodyti, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas.
Bėdos – po gaisro
„Ruvis“ pagrindinė veikla yra juodojo ir spalvotojo metalo laužo supirkimas, apdirbimas ir eksportas.
„Ruvis“ turi tris modernias metalo laužo priėmimo–perdirbimo aikšteles, iš kurių viena yra LG priklausančioje teritorijoje Panerių g. 56, Vilnius. „Ruvis“ savo veiklai vykdyti šiuo adresu yra gavęs Taršos leidimą.
Bėdos prasidėjo šių metų kovo 27-osios vakarą, kai aikštelėje kilo gaisras. Tuomet skelbtais pirminiais duomenimis, užsiliepsnojo ir atvira liepsna degė aikštelėje laikomos medžiagos. Incidento priežastis iki šio tiria atsakingos tarnybos.
Bendrovei „Ruvis“ dėl gaisro kilo daug rūpesčių. Atsitiko taip, kad bendrovei LG už nuomojamą teritoriją buvo nesumokėtas 10 tūkst. eurų mokestis.
Pradžia: praėjusį kovą bendrovėje „Ruvis“ kilęs gaisras buvo tik įžanga į nemalonumus.
Netikėtas sprendimas
Nesumokėta suma, atrodo, tapo pretekstu sutarčiai nutraukti. Verslininkai įsitikinę, kad per 100 mln. pajamų kasmet turinčiai bendrovei LG tokios sumos pavėlavimas negali turėti jokių reikšmingų padarinių, todėl sprendimas nutraukti sutartį – visiškai neadekvatus.
„Matome tam tikrą spaudimą verslui. Verslas toje teritorijoje veikia nuo 2005 m., nuomojosi žemę, patalpas, pastatus. Kai kurios sutartys dar turi galioti iki 2025 m. vidurio“, – pabrėžė bendrovei atstovaujanti advokatė Vilma Sabaliauskienė.
Anot jos, 10 tūkst. eurų numos mokestis laiku nebuvo sumokėtas ne dėl piktavališkumo.
„Visiems žinoma, kad teritorijoje buvo gaisras, įmonė tiesiog per neapsižiūrėjimą praleido nedidelės sumos apmokėjimą. Reikia suprasti, kad buvo ekstremali situacija, šalinami gaisro padariniai, tvarkomos atliekos. Įmonė vykdė ir aplinkosaugininkų nurodymus, viskas buvo atliekama absoliučiai tinkamai, bet neišvengiamai reikėjo papildomų žmogiškų ir finansinių resursų. Valstybė dėl gaisro pradėjo ir ikiteisminį tyrimą. Įmonė turėjo daug rūpesčių, daug papildomų darbų ir užduočių, tad suprantama, kad buvo susikoncentravusi į kitus dalykus ir per neapsižiūrėjimą praleido nuomos mokesčio mokėjimo terminą“, – aiškino V. Sabaliauskienė.
Ji pabrėžė: kai „Lietuvos geležinkeliai“ paragino, skola buvo nedelsiant padengta.
„Žinant LG pelningumą, dėl 10 tūkst. eurų nuomos mokesčio pradelsimo ir po dešimties metų partnerystės taip staiga nutraukti sutartį yra nesuprantama. Todėl manome, kad daromas spaudimas, naudojamos neproporcingos priemonės“, – įsitikinusi V. Sabaliauskienė.
Situacija: krovininiai automobiliai pirmadienį nebegalėjo patekti į įmonės teritoriją. („Ruvio“ nuotr.)
Komplikuota ateitis
Ji atkreipė dėmesį, kad dėl LG sprendimo „Ruvis“ atsidūrė labai komplikuotoje situacijoje.
„Įmonė turi taršos leidimą. Pagal visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras išsiimti leidimą kitoje teritorijoje reikės mažiausiai pusės metų ar gal net metų. Žinant, kaip tai yra sudėtinga ir kaip nelengva rasti naują teritoriją, akivaizdu, kad perkelti veiklą į kitą vietą „Ruvis“ galimybių beveik neturi“ – apie nepavydėtiną situacija pasakojo bendrovės atstovė.
Bendrovės „Ruvis“ atstovams buvo nesuprantama tiesmukiška LG pozicija.
„Lietuvos geležinkelių“ ne kartą prašyta tartis draugiškai, nes skola labai menka, prašyta negriauti įmonės mokumo ir nesukurti žalos aplinkai“, – sakė teisininkė.
Gal kažko nežino?
Priblokšti verslininkai svarsto net ir apie galimus užkulisinius planus.
„Apie tai galima tik numanyti. Žiniasklaidoje po gaisro buvo viešų pareiškimų, kad buvo rastas argumentas, kaip tokias įmones reikia iškraustyti iš miesto teritorijos“, – užsiminė advokatė.
Pasak jos, suprantama, kad metalo supirkimo įmonės miesto teritorijoje nėra idealus variantas. Tačiau nereikia užmiršti, kad verslai kuria darbo vietas, yra investicijų į teritorijos pagerinimą ir dabar, kai uždarytas užkardas, kai sustabdyta įmonės veikla, ji dar nežino, kokie yra įmonės nuostoliai ir ar ji sugebės toliau dirbti. Taip verslą galima privesti iki nemokumo situacijos“, – apgailestavo M. Sabaliauskienė.
„Ruvio“ nuotr.
Teisininkė pabrėžė, kad sustabdyta bendrovė merdi, todėl teismo prašoma ne tik atšaukti sutarties nutraukimą, bet ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų sustabdytas žalos generavimas.
Nebuvome tam pasiruošę, neturėjome jokio atskiro įspėjimo apie planuojamus „Lietuvos geležinkelių“ veiksmus. Tai vertiname kaip nepagrįstą spaudimą.
LG paaiškinimas
LG dienraščiui atsiuntė tokį situacijos komentarą: „Tarp LTG ir UAB „Ruvis“ sudarytos sutartys dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo yra nutrauktos dar 2024 07 11 (daugiau nei prieš keturis mėnesius), apie tai UAB „Ruvis“ buvo raštu informuotas du kartus dar 2024 m. birželį. Įmonė 2024 11 13 raštu buvo informuota, kad LTG nuosavybės teise priklausomame turte UAB „Ruvis“ veikla bus apribota. Iki sutarties nutraukimo, UAB „Ruvis“ buvo ne kartą įspėtas apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau nesiėmė veiksmų.
Šalių iniciatyva vyko keli susitikimai dėl teritorijos atlaisvinimo terminų ir sąlygų, bet nepavyko rasti abiem šalims tinkamo sprendimo.
Taip pat UAB „Ruviui“ buvo minėta, kad ilgalaikėje perspektyvoje visa teritorija bus konvertuota pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius.
Aptariamu atveju, LTG yra išnuomoto turto savininkė, todėl, sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo. Pasibaigus sutartims UAB „Ruvis“ neturi jokio teisinio pagrindo naudotis LTG turtu, tačiau iki šiol nevykdo pareigos grąžinti naudojamą LTG turtą.
UAB „Ruvis“ yra leidžiama naudotis turtu tik tiek, kiek būtina 2024 m. kovo 27 d. vykusio gaisro padariniams sutvarkyti, laikantis Aplinkos apsaugos departamento nurodymų ir iš anksto suderinus šiuos veiksmus su LTG.“
(be temos)