Tačiau Vilniaus konservatoriai elgiasi visiškai priešingai – jie R.Šimašiaus partijos koalicijos partneriai. Kuo toks dviveidiškumas baigsis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai (TS-LKD)?

Laukia kompromisų

Laisvės partijos partnerės Vilniaus valdančiojoje koalicijoje – Darbo partija, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija "Krikščioniškų šeimų sąjunga" ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD). R.Šimašiaus demaršą prieš istorinės atminties ženklus viešai pasmerkė tik pastarosios politinės jėgos atstovai, ir tai – tik Seimo nariai, tarp jų ir partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pati TS-LKD frakcija savivaldybės taryboje sėdi kaip pelė po šluota ir kantriai laukia, kol meras grįš iš atostogų, kad patektų į priėmimą ir pateiktų pasiūlymus dėl savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos darbo. Beje, R.Šimašius, prieš liepdamas nuplėšti nuo Vrublevskių bibliotekos sienos J.Noreikos atminimo lentą, komisijos nuomonės nesiteikė atsiklausti.

Sostinės savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūnas Liutauras Kazlavickas "Vilniaus dienai" teigė, kad nuspręsta ieškoti sutarimo mechanizmų dirbant istorinės atminties klausimais: "Sakėme merui, kad jeigu jis nori sukurti laisvą Vilnių, tai 4 valandą nakties plėšti atminimo lentų negalima niekam. Tai vertybiškai prieštaraujantys dalykai. Šis klausimas liko atviras, nes prieš mero atostogas susitikti nepavyko. Norėtųsi tikėti, kad jis, kaip patyręs politikas, supranta, į kokį politinį kontekstą išaugo jo neatsakingas sprendimas, ir imsis lyderystės situacijai atitaisyti ar bent jau parodys norą ieškoti kompromisų šiuo klausimu."

Paklaustas, gal esant akivaizdiems vertybiniams prieštaravimams svarstyta ir galimybė TS-LKD frakcijai trauktis iš valdančiosios koalicijos, L.Kazlavickas tai paneigė.

Žodžiai skiriasi nuo darbų

O nuo 2002-ųjų TS-LKD gretose buvęs, bet šių metų birželį narystę partijoje sustabdęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys teigė, kad ankstesniais laikais po tokio akibrokšto, kokį iškrėtė R.Šimašius, konservatoriai tokią valdančiąją koaliciją būtų palikę su trenksmu.

"Deja, pastaruoju metu konservatoriams nutiko blogiausia, kas tik gali nutikti politinei partijai – žodžiai pradėjo labai smarkiai skirtis nuo darbų, – konstatavo parlamentaras. – Pasižiūrėjus kad ir į dabar galiojančią TS-LKD programą, ji liberalizmu nekvepia, bet iš esmės vykdoma liberali politika, o žmones, kurie ragina programos laikytis, vadovybė siekia šalinti. Vienu žodžiu tai galima apibūdinti kaip virsmą iš Idėjos partijos į Valdžios partiją."

R.J.Dagio įsitikinimu, G.Landsbergio vieša kritika R.Šimašiui dėl paryčiais nuplėštos memorialinės lentos Generolui Vėtrai tebuvo suvaidinta emocija.

"Jeigu tai būtų nuoširdus pasipiktinimas, tai politinė partija iš tiesų turi daug daugiau instrumentų, kaip reaguoti į tokį poelgį, o ne tik viešai pareikšti pasipiktinimą. Čia gi ne šiaip sau nuomonių išsiskyrimas – tai yra požiūris į praeitį, istorijos vertinimas, partijos ideologijos klausimas. Dėl tokio įsitikinimų skirtumo partijos net nesijungia į koalicijas, o Vilniuje konservatoriai ir toliau laikosi įsikandę valdžios. Tai rodo, kad savivaldybėse ideologiniai dalykai, kuriant valdančiąsias koalicijas, dažniausiai tėra trečiaeiliai arba dar toliau nustumti."

Vilniuje konservatoriai ir toliau laikosi įsikandę valdžios. Tai rodo, kad savivaldybėse ideologiniai dalykai, kuriant valdančiąsias koalicijas, dažniausiai tėra trečiaeiliai arba dar toliau nustumti.

Laikas keisti principus

Tarp pirmųjų politikų, viešai sureagavusių į R.Šimašiaus išpuolį, buvo ir Seimo TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas. Kartu su partijos kolega Audroniumi Ažubaliu jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši vienasmenį sostinės mero sprendimą įvertintų teisiškai. Praėjusią savaitę viename didžiausių ES aktualijų portale politico.eu pasirodžius kontroversiškam straipsniui apie atminimo lentos J.Noreikai pašalinimą, šiedu konservatoriai paragino užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių netylėti ir duoti atkirtį atviram Tautos herojaus šmeižtui.

"R.Šimašius tik "nuleido gaiduką", ir Vakarų Europoje visiškai nesigilinant "išlindo" versija, kad ir mūsų valstybingumas atsirado neva kaip fašizmo rezultatas, – piktinosi L.Kasčiūnas. – Tuo netruko pasinaudoti ir Kremlius, per Rusijos "Pirmąjį kanalą" mačiau laidą, kur R.Šimašius apibūdinamas kaip vietinis herojus, metęs iššūkį fašistuojančiai lietuvių tautai – "nastojaščij mužčina" (tikras vyras – rus.). Sunku apie tokį "heroizmą" mandagiai kalbėti, ir Laisvės partija parodė, kad ji nesiskaito nei su koalicijos partneriais, nei su teismo sprendimu, kad J.Noreika-Generolas Vėtra nekolaboravo su naciais."

L.Kasčiūnas pripažino, kad jam asmeniškai būtų labai sunku dirbti koalicijoje su tokia agresyvaus liberalizmo partija, kokia pasirodė esanti Laisvės partija, tačiau buvimas koalicijoje šiuo atveju yra sprendžiamas "savivaldybininkų lygmeniu".

"Tai iš dalies natūralu, nes savivaldybių tarybų užduotys labiau susijusios su ūkiniais reikalais, paslaugomis gyventojams, miestų plėtra, o ideologiniai dalykai nėra itin akcentuojami. Bet R.Šimašiaus sprendimas kaip vulkanas, kuris verčia iš naujo permąstyti nusistovėjusias koalicijų formavimo politikas ir principus. Manau, ir savivaldos lygmeniu yra žmonių, turinčių tvirtą politinę savivoką, jie tikrai galėtų kelti savivaldybių tarybose ir ideologinius klausimus. Aš tikrai būčiau už tai, kad partija peržiūrėtų iki šiol vyravusias nuostatas dėl koalicijų formavimo, kad jų pagrindu būtų ne vien ūkiniai ar rajoninio lygmens dalykai", – vylėsi L.Kasčiūnas.

Nesiekia pigios reklamos

Seimo TS-LKD frakcijos narys Arvydas Anušauskas teigė nemanąs, kad partija į savo partnerių Vilniaus valdančiojoje koalicijoje – Laisvės partijos – vieno iš lyderių akibrokštą reagavo per švelniai.

"Atsakingos politinės jėgos ir patys politikai turi suprasti, kad situacijos aštrinimas, siekiant politinių dividendų, nėra naudingas Lietuvai, – akcentavo politikas. – Savivaldoje aš matau ir kitų dalykų, kurie svarbūs Vilniui ir vilniečiams. Taip, istorinė atmintis irgi svarbi, ir čia skirtingų pažiūrų žmonės turi ginti savo pozicijas, diskutuoti ir ieškoti bendrų sprendimų. Tikrai nebūčiau linkęs į kraštutinumus – nepatiko kažkas, trenkiau durimis ir išėjau pasipūtęs tarsi gaidelis, nors nieko net nemėginau daryti. Štai jeigu po diskusijų vis tiek nebūtų rastas kompromisas, ateitų eilė ir politiniams sprendimams dėl buvimo koalicijoje."

A.Anušausko teigimu, Vilniaus miesto tarybos valdančiosios koalicijos sutartyje yra punktas dėl istorinės atminties, atsiradęs įsiplieskus diskusijoms dėl Petro Cvirkos paminklo. Tačiau buvo sutarta, kad Vilniuje nebus atminties ženklų tik tiems asmenims, kurie išdavystę iškėlė į valstybinį lygmenį.

"Kalbama buvo tik apie tuos žmones, kurie 1940 metais važiavo į Kremlių atvežti mums saulės, apie tuos, kurie dalyvavo valstybės išdavystėje. Bet R.Šimašius savo naktiniais darbeliais be jokių komisijų ir balsavimų padarė savaip. Tačiau tuo tik parodė, kad jis nėra atsakingas politikas. Turint omenyje, kad tokie veiksmai atitinka Kremliaus propagandos naratyvą, natūralu, kad ji tuo pasinaudojo ir neabejotinai naudosis toliau", – mano pašnekovas.

Peržengė ribą

A.Anušauskas kategoriškai atmetė abejones, esą R.Šimašius galbūt negalėjo numatyti, kad tokiu poelgiu supriešins ne tik Lietuvos visuomenę, bet ir išprovokuos tarptautinę reakciją, ne tik nemalonią, bet ir nepalankią mūsų valstybei.

"Jeigu žmogus, ruošdamasis rinkimams dar prieš keletą metų, kai pirmą kartą tapo meru, naudojo tam tikrus viešosios nuomonės formavimo instrumentus, kurie tais laikais buvo laikomi progresyviais ir ne kiekvienam žinomais (britų kompanijos "Cambridge Analytica" galbūt neteisėtai surinkti ir apdoroti socialinio tinklo "Facebook" vartotojų duomenys – red.past.), tai ir dabartinėje situacijoje, neabejoju, R.Šimašius puikiai suvokė, ką daro. Bet čia jau politiniai dalykai, mažai ką bendro turintys su istorija", – įsitikinęs parlamentaras.

Jo manymu, R.Šimašius mėgino išryškinti tam tikrą takoskyrą, kuo jo naujoji Laisvės partija skiriasi ir nuo konservatorių, ir nuo kitų liberalų: "Todėl jam reikėjo sukelti sumaištį, susipriešinimą visuomenėje, ir, mano vertinimu, jis savo tikslą pasiekė. Tik klausimas, ar R.Šimašius kaip politikas, siekdamas savo politinių tikslų, neperžengė ribos ir nenuėjo per toli."

R.Šimašius teisinosi

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sukritikavo R.Šimašiaus sprendimą nuimti Generolo Vėtros atminimui skirtą lentelę. O Vilniaus meras šalies vadovui atsakė per "Facebook":

"Ačiū, kad įsijungėte į šią diskusiją. Tai jautrūs klausimai, ir juos reikia spręsti aukščiausiu lygiu. Juolab kad į Vilnių, kaip į mūsų sostinę, žiūri ne tik Lietuvos piliečių, bet ir pasaulio akys.

Visiškai palaikau Jūsų siūlymą remtis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti autoritetu ir patirtimi.

Dar daugiau – aš rėmiausi šios komisijos išvadomis.

Jau prieš trejetą metų Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Nacių okupacinio režimo nusikaltimų ir Holokausto tyrimo pakomisė pareiškė, kad smerkia asmenų atminimo viešojoje erdvėje įamžinimą, jei egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad šie asmenys nacių okupacijos Lietuvoje metu dalyvavo persekiojant ir (arba) žudant žydus bei kitus žmones nepaisant minėtų asmenų kitos veiklos tuo metu arba vėliau.

J.Noreikos atveju tokie įrodymai egzistuoja – jis dalyvavo steigiant žydų getą.

Mes padarėme tai, ką Jūsų minima komisija ir patarė, Jūsų Ekscelencija Prezidente. Pripažįstu – turėjome padaryti anksčiau, subtiliau; bet turėjome padaryti.

Ir mes norime tęsti savo darbą: jau anksčiau sakiau, kad sovietų parankinių P.Cvirkos ir V.Valsiūnienės įamžinimas yra nederamas, jis žeidžia sovietinio režimo aukas.

Esu pasiruošęs atvykti pas Jus, Jūsų Ekscelencija, Jums patogiu metu ir pristatyti planus peržiūrėti įamžinimo politiką Vilniuje. Tokią politiką, kuri rodytų mūsų vaikams pačius geriausius Tautos sūnų ir dukrų pavyzdžius."

Politinė aritmetika

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius pritaria nuomonei, kad sostinės mero nurodymas nuplėšti Generolo Vėtros memorialinę lentą susijęs su papildomų reitingo taškų medžiokle artėjant 2020 m. Seimo rinkimams.

"Kadangi Lietuvoje turime gerokai susiskaldžiusią visuomenę, tai ir partijoms tampa naudinga taktika orientuotis į tuos kelis procentus rinkėjų, kurie leistų peržengti minimalią ribą Seimo rinkimuose. Pavyzdžiui, Vilniuje R.Šimašiaus vadovaujamas visuomeninis rinkimų komitetas savivaldos rinkimuose gavo apie 60 tūkst. rinkėjų balsų. Skaičius labai arti 5 proc. barjero visos Lietuvos mastu ir, matyt, yra svajonė, kad bent jau didelė dalis R.Šimašiaus rinkėjų, balsavusių per savivaldos rinkimus, Seimo rinkimuose pasirinktų Laisvės partiją. Po to, gavus dar šiek tiek liberalių rinkėjų paramos kituose didžiuosiuose miestuose, su kokiais 70 tūkst. balsų jau galima drąsiai pretenduoti į frakciją parlamente. Politinė aritmetika yra labai paprasta ir racionali – reikia tik rasti temą ir būdą, kurie tuos rinkėjus mobilizuotų", – aiškino politologas.

Kadangi Lietuvoje turime gerokai susiskaldžiusią visuomenę, tai ir partijoms tampa naudinga.

Tema buvo pasirinkta gana vykusiai – liberalių pažiūrų rinkėjai išties neprieštarauja istorinės, tautinės atminties ir valstybingumo ženklų naikinimui bet kokiomis formomis. Tačiau, A.Krupavičiaus nuomone, R.Šimašiui pritrūko politinio įžvalgumo.

"Kalkuliacijos dėl galimų liberalių rinkėjų balsų buvo, bet akivaizdu, kad R.Šimašius apsiskaičiavo, nes tai, kaip buvo pašalintas atminties ženklas, netelpa į jokius rėmus", – sakė politologas.

Vertybės tapo atgyvena

Profesoriaus nestebina, kad po R.Šimašiaus akibrokšto prokurorams ir užsienio reikalų ministrui užduotis dalijantys konservatoriai iki šiol nepareiškė, kad jiems su šiuo politiku ne pakeliui ir nepaliko sostinę valdančios koalicijos.

"Koalicijos paprastai griūva, kai paminami principiniai dalykai, bet Lietuvos politikoje su principais yra labai daug problemų, – sakė A.Krupavičius. – Principai prisimenami tik rinkimų kampanijų metu, kai kalbama apie vertybes. Po rinkimų, kai reikia formuoti koalicijas, vertybės grūdamos kuo giliau į stalčius, o daugiausia lemia ūkiniai ar verslų interesai."

Politologas priminė, kaip klostėsi dabartinė situacija tarp TS-LKD ir Laisvės partijų Vilniuje: esą vadinamąjį "blitzkriegą" dar prieš 2016 m. Seimo rinkimus pradėjo patys konservatoriai, užsimoję patraukti į savo pusę kuo daugiau liberalių rinkėjų, nusivylusių Liberalų sąjūdžiu, kurį parklupdė Eligijaus Masiulio kyšininkavimo skandalas.

"Per tuos žygius pas liberalius rinkėjus TS-LKD gerokai primiršo savo konservatyvųjį elektoratą, todėl dabar, matyt, tvyro tam tikras pasimetimas, kaip naudingiausia elgtis šioje situacijoje, – svarstė A.Krupavičius. – Kad ir kaip ten būtų, konservatoriškieji ir krikščionių demokratų sparno rinkėjai R.Šimašiaus veiksmus vertina tik neigiamai. Ko gera, TS-LKD dabar bandys laviruoti tarp šių rinkėjų bei prisiviliotų liberalų, ir neapibrėžtumas, galutinės principinės pozicijos neturėjimas kurį laiką bus jų taktikos elementas."

TS-LKD atstovai siekia žūtbūt išsilaikyti valdžioje ir suvokdami prastą ateities perspektyvą. Mat per paskutinius savivaldos rinkimus Vilniuje partija sulaukė tik 30 tūkst. rinkėjų palaikymo, o Laisvės partija vėliau persivadinęs R.Šimašiaus visuomeninis komitetas balsų gavo dvigubai daugiau.

"Jie supranta, kad eskaluodami klausimus dėl istorinės atminties ženklų, dėl prieštaringai vertinamų asmenybių, kartu didins ir šioje srityje oponuojančios Laisvės partijos žinomumą, o pasitraukdami iš valdančiosios koalicijos vargu ar pritrauktų naujų rinkėjų simpatijų, nebent pavyktų susigrąžinti tuos, kurie buvo nuo jų nusisukę", – svarstė politologas.

Tiesa, jis neatmetė, kad konservatorius į rimtesnę konfrontaciją su sostinės valdančiosios koalicijos lyderiais galėtų pastūmėti tarptautinė opinija dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų vertinimo: "Intrigos čia labai daug, ypač kai R.Šimašiaus poelgis sukėlė reakciją ir tarptautiniu mastu. Manau, konservatoriai tai turėtų išnaudoti, nors ir šiek tiek pavėlavę."

Juodoji R.Šimašiaus dėmė

Skandalas, kad britų rinkos duomenų analizės bendrovė "Cambridge Analytica" neteisėtai rinko "Facebook" vartotojų duomenis ir vėliau juos naudojo rinkėjams paveikti, per pasaulį nuvilnijo 2017 m. pavasarį. Paaiškėjo, kad tai vyko JAV prezidento rinkimų, "Brexit" kampanijų metu, o taip pat per 2015 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimus, konkrečiai – Vilniaus mero rinkimuose.

Lietuvos liberalų sąjūdis 2014 m. buvo sudaręs sutartį su patronuojančia "Cambridge Analytica" bendrove "SCL Elections Limited", kuri įsipareigojo sukurti ir perduoti partijai Vilniaus miesto rinkėjų duomenų bazę, suteikti prieigą prie savo sukurtos programinės įrangos ir serverio, skirtų rinkimų kampanijos vadybai, rinkėjų viliojimui, apklausų vykdymui ir kt. palengvinti. Taip pat britai įsipareigojo įvertinti Liberalų sąjūdžio ir jo kandidato į Vilniaus miesto merus R.Šimašiaus parengtą rinkimų strategiją, padėti tobulinti rinkėjų apklausų atlikimo metodus, kuriuos partija galėtų naudoti ir vėlesniuose rinkimuose.

R.Šimašius tuomet aršiai gynėsi, kad jis pats nesinaudojo "SCL Elections Limited" paslaugomis. Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atliko tyrimą ir nustatė, kad sutartyje numatyta suma – 30 tūkst. eurų – buvo sumokėta iki cento, o visos paslaugos suteiktos. Tačiau Liberalų sąjūdis minėtos 30 tūkst. eurų sumos kažkodėl nedeklaravo VRK ir taip pažeidė Partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą.

Kadangi pažeidimui jau buvo suėjęs senaties terminas, Liberalų sąjūdis už jį nubaustas nebuvo – VRK tik nusprendė papildyti 2015 m. rinkimų politinės kampanijos finansinę ataskaitą nuslėptais pinigais.