Skulptorius Andrius Labašauskas aikštėje pastatys du realaus dydžio būsimojo monumento segmentus, kurių bendras dydis yra 3x4 metrų. Jie čia stovės dvi savaites.

„Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos“, – savivaldybės pranešime sako A. Labašauskas.

Plokštės vaizduos simbolinę pasipriešinimo erdvę – mišką ir medžių kamienų elementus, ant kurių bus reversu išlieti kovotojų slapyvardžiai. Maketas stovės toje vietoje, kuri ir numatyta Laisvės kalvai, jį pratęs memorialo ribas žyminčios virvės, leisiančios vilniečiams įsivaizduoti Laisvės kalvos dydį.

Specialiai Laisvės kalvai bus sukurta interneto svetainė, kurios lankytojai galės pamatyti, kaip atrodys užbaigtas projektas.

Testuosime mastelį, žiūrėsime, kaip skulptūra įsilieja į aikštės erdvę ir tikimės teigiamos vilniečių reakcijos.

Pasak autoriaus, skulptūros forma simboliškai reprezentuoja Lietuvos istorinį, gamtinį karkasą – piliakalnius, pilkapius, kalvas, mišką, pelkes, tarsi tai būtu mūsų visų tapatybės dalis, atėjusi iš praeities, aktuali ir šiandien.

„Fasadinė kalvos pusė bus memorialinė, skirta susikaupti, prisiminti už Laisvę kovojusius, galbūt ieškoti slapyvardžių simboliniam miške ar liesti išlietas medžių formas. Tuo tarpu iš kitos skulptūros pusės bus galima patekti ant žaliuojančios kalvos, vieniems tai taps apžvalgos aikštele, kitiems galbūt tribūna, kažkas čia sėdės ir klausys koncerto, o vaikai tiesiog žais ar žiemą leisis su rogutėmis – tikiuosi, kad Laisvės kalva suteiks veiksmų ir minčių laisvę kiekvienam ją aplankiusiam”, – pasakojo skulptorius.

Pasak A. Labašausko, monumentui panaudoti medžių kamienai ir žievės yra iš skirtingų miškų – nuo Molėtų iki Vingio parko. Pradžioje lietos mažesnės kvadratinio metro dydžio testinės formos, didesnių medžių kamienų faktūroms išgauti lietos gipsinės formos, kurios vėliau buvo lipdomos moliu.

Išgautos formos buvo užpildytos specialiu betonu – tokiu būdu sukurti pirmieji Laisvės kalvos segmentai, vaizduojantys laisvės mišką.

Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro skelbtą memorialo Lukiškių aikštėje konkursą A. Labašausko projektas laimėjo 2017 metų rudenį, tačiau antrąją vietą laimėjusio projekto – Vyčio memorialo – autoriai dėl atrankos rezultatų bylinėjasi teismuose.

Diskusijos dėl reprezentacinės valstybės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo.