Lukiškių aikštę Seimo atstovai jau ketina pripažinti valstybinės reikšmės objektu, tačiau viltis, kad ji bus atnaujinta jau artimiausiu metu, blėsta: aikštės atnaujinimo projektai patvirtinti jau seniai, o pinigų taip ir neatsiranda.

Darbams – 40 mln. litų

Po ilgų ginčų pernai pajudėję Lukiškių aikštės atnaujinimo idėjų konkursai suteikė vilties, kad aikštė bus imta tvarkyti artimiausiu metu. Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje, t. y. paminklo, idėjos nugalėtojai paskelbti 2013-ųjų liepą: aikštę puošti turėtų Vidmanto Gylikio, Vytenio Hansellio ir Ramunės Švedaitės kūrinys "Tautos dvasia", vaizduojantis sielos nerimą, – iš narvo ištrūkstantį paukštį.

Aplinkos ministerija savo darbus taip pat atliko dar prieš kelerius metus – 2011 m. kovą paskelbė aikštės sutvarkymo konkurso laimėtoją, juo tapo Rolando Paleko studijos projektas "Ramybė".

Numatyta, kad sutvarkyti aikštę ir pastatyti paminklą iš viso kainuos apie 40 mln. litų.

Įstrigo Vyriausybėje

Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė sakė, kad visi pirminiai darbai atlikti, koncepcija, kaip atrodys aikštė, patvirtinta, tačiau iš projektą įgyvendinti turinčios Vyriausybės – jokių naujienų.

"Situacija tokia, kad mes pernai išrinkome nugalėtoją, ir viskas, prizinį fondą išmokėjome dar gruodį. Mūsų projektas – tik vyšnia ant torto, o už aikštės rekonstrukciją atsakinga Aplinkos ministerija. Taip, viskas ten irgi padaryta, mūsų projektas pritaikytas R.Paleko "Ramybei". Dabar viskas priklauso nuo lėšų planavimo, taip pat lieka projektavimas, statyba, dendrologiniai darbai, o mes tik paskui darysime tą skulptūrą. Negalime pirma paminklo statyti, o paskui tik tvarkyti aikštę. Kol kas lėšos, kiek žinau, nėra numatytos", – sakė ji.
Anot J.Krušinskaitės, pats paminklas nebus brangus, nes ir medžiagos pasirinktos ne pačios brangiausios – granitas, plienas.

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento vadovas Marius Narmontas patvirtino tą patį – ministerija savo darbą atliko dar 2011-aisiais, o kas rengs techninį statybos projektą, išrinks darbų vykdytojus, lieka neaišku.

Konservatoriai piktinasi

Atskirą Lukiškių aikštės atnaujinimo komisiją buvo suformavusi dar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, jos vadovu buvo paskirtas tuometis Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Deja, atėjus socialdemokratams, komisijos darbas nebuvo atnaujintas. Tai "Vilniaus dienai" patvirtino ir dabartinis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis. O pinigų esą laukia ir daugybė valstybinės reikšmės objektų, tad apie aikštės atnaujinimą kol kas galima tik pasvajoti.

Vangumu atliekant darbus pasipiktino opozicijoje esantys konservatoriai, tad buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis prieš kelias dienas netgi pasiūlė įstatymu paskelbti Lukiškių aikštę reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte, o rūpintis, kad ji būtų sutvarkyta, pavesti Vyriausybei. Jis projektu siūlo suderinti tris aikštės funkcijas – urbanistinę, memorialinę ir visuomeninę.

Taip pat įstatymu būtų nustatyta, kad "memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti bei atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą bei jų atminimo įamžinimą".

Naštą užkrautų Vyriausybei

Pagal projektą Vyriausybė būtų jau iki šių metų pabaigos įpareigota patvirtinti Lukiškių aikštės projektavimo ir sutvarkymo darbų programą, pagal kurią Lukiškių aikštė turėtų būti sutvarkyta ir Lietuvos laisvės kovos įamžintos ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos, kad būtų "deramai pasitiktas Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio jubiliejus".

"Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai sutartinai pabrėžia, kad Lukiškių aikštė dėl savo ypatingo istorinio statuso ir lokacijos turėtų būti pagrindinė Lietuvos valstybės reprezentacinė aikštė. Tačiau, nepaisant tebesitęsiančios diskusijos dėl ypatingo Lukiškių aikštės istorinio vaidmens ir memorialinės, reprezentacinės bei visuomeninės reikšmės Lietuvos piliečiams, visi per pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti šiai erdvei deramam apipavidalinimui užtikrinti, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos – neįgyvendinamos", – A.Ažubalis dėsto įstatymo aiškinamajame rašte.

Konservatorius tvirtina projektą pateikęs, nes "biurokratiniai suvaržymai ir ligšiolinis atsakomybių nepasidalijimas negali ir neturi užkirsti kelio šios reikšmingos aikštės performavimui, kad ši išpildytų jai priskiriamą memorialinę ir reprezentacinę misiją". Taip pat jis priduria, kad Lukiškių aikštės likimu turi pasirūpinti ne vietos savivaldybė, o "aukščiausios valstybinės institucijos, organizuojant ir prižiūrint Vyriausybei".

Pinigų rasti nežada

Tačiau A.Mačiulis ir kiti Vyriausybės tarnautojai mano kitaip – esą projekto įgyvendinti neįmanoma, nes 40 mln. litų valstybė kol kas atrasti nepajėgi.

"Asmeniškai neteko susidurti su tuo projektu, detalių nežinau, tačiau girdėjau, kad diskusijos tebevyksta, iki galo nesusitarta, – sakė Vyriausybės kancleris. – Taip, mes tos komisijos, kiek žinau, neatnaujinome. Aišku, reikėtų to projekto imtis, bet viskas susiję su lėšomis. Mes kalbame apie visus tuos strateginius dokumentus dėl europinių lėšų panaudojimo, buvo visokių idėjų. Pagrindinė – imti vieną kartą ir užbaigti tą nelaimingą nacionalinį stadioną, kuris vienąkart statytas, kitąkart, bet nepabaigtas. Buvo idėja ir dėl "Tautos namų". O dėl Lukiškių – vadovauju premjero potvarkiu sudarytai komisijai, skirtai valstybės atkūrimo šimtmečiui, – jis bus tik 2018 m., bet jau reikia generuoti idėjas. Gera mintis, kodėl gi neatnaujinus tos Lukiškių aikštės komisijos darbo."

Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus vedėja Nomeda Poderienė leido suprasti, kad jei nerandama pinigų pensijoms, artimiausiu metu jų neatsiras ir Lukiškių aikštei.

"Reikėtų tuos projektus suderinti, dar kartą svarstyti ir priimti Vyriausybėje politinį sprendimą. Nes jų finansavimas – kol kas atviras klausimas. Taip pat reikėtų išspręsti žemės nuosavybės klausimą, svarstytina, galbūt ją reikėtų perduoti savivaldybei. Kol kas nėra jokių aiškių ženklų, kas bus toliau daroma. Žinote, toks didelis projektas susijęs su nemažais finansiniais ištekliais, o situaciją žinote – ji ne pati geriausia, nerandama pinigų ir pensijoms", – sakė ji.

Valstybinė svarba negelbės

Ji abejojo, ar aikštės pripažinimas nacionalinės reikšmės objektu ką nors pakeistų, – tiek nacionalinis stadionas, tiek kiti objektai, nors ir turi šį statusą, yra nebaigti.

"Deja, kad ir kaip norėtųsi atnaujinimo, prognozės nėra optimistinės", – pripažino ji.

Beje, J.Krušinskaitė priminė, kad A.Ažubalio idėja visai nenauja – sprendimą įstatymu paskelbti Lukiškių aikštę reprezentacine šalies aikšte Seimas buvo priėmęs dar 2000-aisiais, tačiau įstatymo nepasirašė tuometis šalies prezidentas Valdas Adamkus. Anot J.Krušinskaitės, įstatymas greičiausiai įstrigo dėl to, kad nebuvo išspręsti teritorijos planavimo klausimai.

"Kiek pamenu, sprendimas nepriimtas lyg ir dėl to, kad teritorijų klausimai yra savivaldybės kompetencija. Bet tai buvo seniai, be to, mačiau ne visus dokumentus", – sakė ji.

Planai velkasi 15 metų

Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 m. Pernai buvo išrinktas aikštės sutvarkymo projekto nugalėtojas, jame numatyta vieta už Lietuvos laisvę žuvusių kovotojų atminimo įamžinimo monumentui. Taip pat pernai buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje konkurso nugalėtojas – projektas "Tautos dvasia", vaizduojantis skrendantį paukštį.

Lukiškių aikštė susiformavo XX a. pradžioje. 1953 m. čia pastatytas paminklas bolševikų lyderiui Leninui, 1991 m. jis demontuotas. Nuo to laiko aikštė nebuvo tvarkyta.