Net pusė konkurse dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje dalyvavusių projektų – atmesti. Menininkai kaltina konkursą rengusią Kultūros ministeriją neskaidrumu, o šios atstovai tai neigia, bet vis dėlto konkursą sustabdė.

Žeria aibę įtarimų

Kultūros ministerija paskelbė, jog atmesti 14 iš 28 pateiktų projektų. Jie esą neatitiko konkurso techninės specifikacijos bei kitų sąlygų ir toliau nebus svarstomi.

Šis sprendimas sukėlė iš konkurso iškritusių menininkų pasipiktinimą, įtarimų bangą, kad meninės idėjos projektų vertinimo komisija veikė neskaidriai.

Vieno atmestų projektų autorius žinomas skulptorius Kęstutis Lanauskas tvirtina, kad jau pačioje konkurso pradžioje jam ne viskas atrodė skaidru.

„Į vertinimo komisiją nepriimtas nė vienas skulptorius. Kitas įdomus faktas yra tai, kad, likus vos 24 valandoms iki konkurso pabaigos, terminas buvo pakeistas: galutinė data iš kovo 8 d. perkelta į balandžio 26 d.“, – tvirtino K. Lanauskas.

Be to, darbai atmesti esą dėl blogai nurodytos datos ir projektuose nenurodytų būsimos skulptūros apšvietimo detalių, o tai, menininko manymu, nėra esminiai meninio projekto kriterijai.

Galiausia, kūrėjų pasipiktinimą sukėlė reikalavimas dalyviams pateikti pažymą, kad nebendradarbiavo su KGB.

Verčia nedalyvauti?

Šiuo metu techninę konkurso specifikaciją atitinkantys darbai yra eksponuojami Kultūros ministerijos Kolegijų salėje. Bet ir toks sprendimas sulaukė K. Lanausko kritikos, nes susipažinti su jais neva gali tik nedidelė visuomenės dalis.

„Atvykus į pačią Kultūros ministeriją, teko pastebėti: visos sąlygos sudarytos taip, kad žmonės verčiau apsispręstų nedalyvauti. Bloga priėmimo tvarka, nėra sąlygų šalia pasistatyti automobilį, eksponavimas neatitinka reikalavimų, o apžiūrėti ekspoziciją galima tik ministerijos nurodytu laiku. Kodėl ekspozicijai nesurasta vieša erdvė?“ – svarsto menininkas.

Pasak K. Lanausko, pasigirdo ir gandų apie sugadintus kitų menininkų darbus, kurie jau eksponuojami ministerijos pasirinktoje salėje. „Negaliu teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, tačiau aplinkybės įtartinos“, – sakė K. Lanauskas.

Neįžvelgia sąmokslo

Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė teigė, kad pirmasis konkurso etapas buvo vykdomas anonimiškai ir tik patys menininkai kalti, kad nepasirūpino įvykdyti visų keliamų techninių konkurso reikalavimų,

„Konkurso dalyviai turėjo pateikti du aiškiai pažymėtus vokus: pirmajame iš jų turėjo būti pristatytas esminis pasiūlymas, projekto meninė idėja, devizas ir sąmata, o antrajame – dokumentai ir įrašai, kuriais remiantis galima nustatyti, kas yra projekto autoriai. Buvo atvejų, kai menininkai sumaišė vokų žymėjimą ir autorystė paaiškėjo iškart“, – kalbėjo Kultūros ministerijos atstovė.

Pasak J. Krušinskaitės, pateiktose konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, kai pažeidžiamas anonimiškumas, dalyvių vertinti nebegalima.

„Kai kurie menininkai neįvykdė ir kitų reikalaujamų sąlygų: nenurodyti projekto skulptūrų pavadinimai, neaptartos skulptūrų apšvietimo sąlygos, neatsižvelgta, ar toje vietoje egzistuoja koks nors partizano kapas“, – tokius techninės specifikacijos pažeidimus vardijo pašnekovė.

O konkurso terminas buvo pratęstas esą dėl visiškai objektyvių priežasčių: konkursas pradėtas dar spalio mėnesį ir žmonės, kurie dalyvavo pirminiame konkurso organizavimo etape, ministerijoje jau nebedirba, tad būti komisijos nariais teisės neturi. Todėl, pasak J. Krušinskaitės, ministerija privalėjo iš naujo sudaryti vertinimo komisiją.

Vis dėlto Kultūros ministerija šiuo metu sustabdė konkursą dėl gautų skundų. Kol šie nebus išnagrinėti, konkursas nebus tęsiamas.