„Kauno diena“ rašė apie neįgalų sūnų auginančią Rasą Zdanevičienę, kurios likimą paženklino dar vienas smūgis – Danijoje buvo nužudyta jos sesuo. Gerų žmonių padedama moteris parsivežė sesers palaikus, tačiau tuo jos vargai nesibaigė.

Liko svetimoje šalyje

Balandį R.Zdanevičienę pasiekė žinia apie sesers Linos mirtį. Lina su šeima Danijoje gyveno jau kelerius metus. R.Zdanevičienei nekilo abejonių, kad ranką prieš jos seserį pakėlė pastarosios sutuoktinis. Jis daug metų atvirai grasino R.Zdanevičienės seseriai. Vyras ne tik nužudė žmoną, bet ir atėmė motiną iš savo 11-metės dukros ir 17-mečio sūnaus.

Danijos specialistų sprendimu, našlaičiais likusiems vaikams paskirta globėja. Toks užsieniečių sprendimas pribloškė lietuvę. Vaikai atsidūrė lietuvės Aušros ir Danijos piliečio šeimoje.

Toks sprendimas buvo priimtas jau kitą dieną po tragedijos, kai artimieji Lietuvoje nieko nežinojo. Naujoji globėja su žuvusiąja buvo pažįstamos. Vis dėlto R.Zdanevičienei šis žingsnis neatrodo nuoširdus.

Po „Kauno dienos“ rašinio atsirado žmonių, padėjusių R.Zdanevičienei parsivežti nužudytos sesers palaikus.

„Esame labai dėkingi Danijos lietuvių bendruomenei ir daugeliui kitų, kurie mums pagelbėjo ir finansiškai, ir ryšiais, konkrečiais darbais, nuoširdžia atjauta“, – žmonių gerumu džiaugėsi R.Zdanevičienė.

Deja, tai tik viena tragedijos dalis. R.Zdanevičienė neparsivežė sesers vaikų.

Pasimatymo laukė savaitę

„Danija daro viską, kad vaikai liktų ten, Lietuva nedaro nieko. Nuo pavasario nesulaukiau atsakymų nei iš ambasados, nei iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos“, – guodėsi R.Zdanevičienė. Nužudytosios vyrui jau atimtos tėvystės teisės. Pareikšti įtarimai dėl nužudymo, tačiau, R.Zdanevičienės teigimu, įtariamasis savo kaltės nepripažįsta.

Su svetimų žmonių globoje atsidūrusiais sesers vaikais kelis mėnesius moteris bendravo per skaipą. Ji neslepia, kad visą laiką neapleido bloga nuojauta, jog vaikams daroma įtaka iš šalies. Negerumas neišsisklaidė ir kai R.Zdanevičienė nuvyko į Daniją.

Pirmiausia lietuvei teko visą savaitę laukti, kol bus paskirtas pasimatymas su vaikais. Dabartinė vaikų globėja į susitikimą neatvyko. Vaikus atlydėjo lietuvės Aušros draugas danas. Dalyvavo vietiniai vaiko teisų apsaugos specialistai, vertėjai.

„Jautėmės keistai. Atsakymas apie viską, ko klausėme, buvo vienodas – normalu. Normalu, kad 11 metų mergaitė nakvoja pas vos du mėnesius pažįstamą klasės draugę. Normalu tai, kad, globėjai išvykus į vestuves, vieną dieną vaikai nakvoja pas kaimynus, kitą – miške kažkokioje stovykloje, apie kurią net patys negalėjo paaiškinti“, – stebėjosi R.Zdanevičienė.

Buvo pasiilgę

Visgi pasakojant apie susitikimą su velionės sesers vaikais R.Zdanevičienės balsas sušilo: „Buvo pasiilgę. Jaučiau. Juk nuo pat vaikų gimimo mes visi gyvenome kartu.“

„Savaitę buvome Danijoje, bet vaikus buvo leista pamatyti vos dvi valandas. Niekaip negalėjome paleisti vieni kitų atsisveikindami“, – atsiduso moteris. R.Zdanevičienė yra sesers dukros krikštamotė.

„Mes su krikšto dukra visada buvome artimos. Saugau visus jos dovanotus piešinius ir darbelius. Danijoje, šeimos name, radau savo atvirukus, knygas, kurias jai nuolat siųsdavau“, – R.Zdanevičienė turi didžiulį dukterėčios dovanoms skirtą aplanką.

Savaitę laukę susitikimo giminaičiai galėjo pasikalbėti ir vieni. Jiems buvo leista išeiti į lauką. Danijos atstovai liko pasimatymo patalpos viduje.

Pokalbis, atrodė, buvo nuoširdus, tačiau ko gali tikėtis iš vaikų, kurie per vieną dieną neteko dviejų artimiausių žmonių – mamos ir tėčio, galimai nužudžiusio mamą.

Globėja paskirta metams

Danijoje R.Zdanevičienė išgirdo naujieną – globėja našlaičiams skirta metams.

„Kodėl metams? Kodėl ne keliems mėnesiams?“ – klausė R.Zdanevičienė. Iš Danijos valdiškų institucijų lietuvė aiškaus atsakymo neišgirdo.

Moteris tik sužinojo, kad tokį sprendimą priėmė specialistė, atsakinga už R.Zdanevičienės velionės sesers žūties bylą. Su šia specialiste R.Zdanevičienei susitikti nepavyko.

Moteris buvo raminama, kad atsižvelgta ir į vaikų išsakytus norus. Čia R.Zdanevičienės balsas pritilo: „Jie nori bendrauti su mumis, grįžti čia atostogauti, tačiau gyventi jie esą nori Danijoje, nors prieš nelaimę dažnai guosdavosi, kad norėtų visuomet gyventi arčiau mūsų kaip anksčiau, Lietuvoje.“

Nuo tada, kai vaikai su tėvais paliko Lietuvą ir nuolat gyventi įsikūrė Danijoje, praėjo treji metai. Vis dėlto R.Zdanevičienė neslepia, kad jai labai keistas toks vaikų pasirinkimas.

Prarado atmintį

Žygių dėl anūkų sugrąžinimo į Lietuvą galėtų imtis R.Zdanevičienės mama, Danijoje likusių vaikino ir mergaitės senelė, bet ji dar pernelyg sukrėsta dukros laidotuvių.

„Po to, kas įvyko per sesers Linos šermenis, aš negaliu užkrauti mamai tokio rūpesčio“, – tarė R.Zdanevičienė. Mamai – 62-eji. R.Zdanevičienė pasakojo, kad per atsisveikinimą su nužudyta dukra mama nuėjo į kambariuką šalia salės.

„Kai atėjome mes, ji ėmė klausinėti, kur ji yra, kur Lina, kur vaikai“, – pribloškiančias akimirkas prisiminė R.Zdanevičienė.

Vėliau gydytojai paaiškino, kad moteris buvo praradusi atmintį. „Vienu metu susikaupė labai daug streso, kuris pasireiškė būtent taip. Dabar mamos savijauta pagerėjo, tačiau tų kelių valandų nepamena“, – kalbėjo R.Zdanevičienė.

Neatsakyti klausimai

R.Zdanevičienė ieško teisingo sprendimo. Ar teisinga būtų stengtis, kad sesers vaikai žūtbūt būtų parvežti į Lietuvą? Ar paaugę vaikai nepriekaištaus tetai, kad parvežė juos iš svečios šalies? Galų gale, ar pati R.Zdanevičienė pajėgs pasirūpinti mylimais giminaičiais?

Dviejų vaikų mama R.Zdanevičienė pirmiausia turi rūpintis savo neįgaliu jaunesniuoju sūnumi. Jam mamos dėmesys ir rūpestis reikalingi kasdien. Moters vyresnėlis – didžiulis jos pagalbininkas, tačiau dar nėra visiškai savarankiškas.

O ir pačios kitąmet 40-metį švęsiančios moters sveikata – ne geležinė. Ji ilgai galynėjosi su onkologine liga.

Palaikai – tėviškėje

Moteris tikisi, kad laikas sudėlios mintis. Gal ir jausmai susidėlios tolimoje šalyje gyvenantiems giminaičiams. R.Zdanevičienė žino – jos širdis dėl sesers vaikų nenurims. Danijoje vaikus konsultavęs psichologas rekomendavo nieko nekalbėti su vaikais apie tai, kokia tragedija įvyko jų šeimoje.

„Kalbėjau su psichologe Lietuvoje. Ji nustebo pasirinktu gydymo metodu. Susikaupę klausimai ir emocijos bet kada gali išsilieti ir neaišku, nei kur, nei kaip“, – išgyvena R.Zdanevičienė.

Jai ramu dėl vieno – sesers Linos urna su palaikais jau tėviškėje, Stakliškių seniūnijoje, šeimos kape.