Politiniuose debatuose ir reklaminiuose lankstinukuose itin mėgstamas koziris – „neturiu jokių turtų“. Ar tai liudija apie krištolinę moralę ir sugebėjimą sąžiningai dirbti? Politologai siūlo to nelaikyti dideliu pranašumu.

Neuždirbau, vadinasi, sąžiningas?

Iš Kauno miesto tarybos, kurią sudaro 41 narys, 14 skirtingoms partijoms priklausančių politikų grumsis rinkimuose į Seimą miesto vienmandatėse apygardose. Kai kurie jų vieni ar su sutuoktiniais valdo milijoninį turtą. Kiti – iš kukliųjų sąrašo. Ar turtas arba atvirkščiai – nedidelės santaupos gali būti kriterijus, nusakantis sąžinę, dorą ir politiko kompetenciją?

Turtas Lietuvoje vis dar kelia įtarimų. Tačiau politologai ir visuomeninių antikorupcinių organizacijų atstovai siūlo atsargiai žiūrėti į kuklumą akcentuojančius politikus, teigdami, kad mažos santaupos dar nereiškia geros kvalifikacijos ir sąžiningo elgesio valdžioje.

Politilogas Lauras Bielinis netgi linkęs manyti, kad žmogus, nesugebantis susitvarkyti asmeninio gyvenimo, įrodyti savo kvalifikacijos versle ar dirbdamas kaip specialistas, vargu ar pats naudingiausias pasirinkimas valstybės mastu.

Tarybos turtingieji nekandidatuoja

Peržvelgę „Valstybės žiniose“ paskelbtas politikų ir tarnautojų turto deklaracijas, kauniečiai gali įsitikinti – jų į miesto tarybą išrinkti politikai, kurie bandys laimę Seimo rinkimuose, nėra skurdžiai, neturintys ko deklaruoti.

Žinoma, jei kandidatai būtų tokie tarybos nariai kaip Visvaldas ir Irena Matijošaičiai (deklaruoto turto ir piniginių lėšų – apie 12 mln. litų), Tautvydas Barštys (deklaravęs turto ir pinigų už 15 mln. litų), Arvydas Garbaravičius (kartu su žmona deklaravęs turto už maždaug 3 mln. litų), Kęstutis Mikėnas (kartu su sutuoktine turto ir grynųjų deklaravę daugiau nei už 11 mln. litų), Kauno kandidatų pajėgos atrodytų tarsi verslininkų milijonierių legionas.

Šie verslininkai į Seimą šįkart neina, bet ir tarp dabartinių kandidatų yra pavieniui arba su šeimomis valdančiųjų milijoninį turtą.

Peršoka milijoną

Iš miesto tarybos narių, kurie išbandys jėgas vienmandatėse apygardose, remiantis „Valstybės žiniose“ pateiktomis deklaracijomis, turtingiausi yra verslininkė Ona Balžekienė (Lietuvos liberalų sąjūdis) ir buvęs policijos pareigūnas, kovojęs su organizuotu nusikalstamumu, bet vėliau pasinėręs į verslą, Artūras Tepelys (Liberalų ir centro sąjunga).

O.Balžekienė deklaravo privalomo registruoti turto už daugiau nei 1 mln. litų, o piniginių lėšų – 750 541 litą.

A.Tepelys – irgi milijonierius, valdantis turtą, kurio vertė – 1 203 737 litai.

Turto ir grynųjų už daugiau nei 1,5 mln. litų turi ir advokatė, miesto tarybos narė Aušra Ručienė bei jos vyras Seimo narys Rimas Antanas Ručys (partija Tvarka ir teisingumas). Abu jie kandidatuoja į Seimą.

Turtą, kurio vertė siekia milijoną, su žmona valdo ir į Seimą susirengęs Kauno tarybos narys Kazimieras Nausėda (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Svyruoja apie 0,5 milijono

Tarp Kauno tarybos narių, sieksiančių Seimo mandatų ir tuoj suremsiančių ietis Kauno vienmandatėse apygardose, viduriniu sluoksniu galima vadinti Gintautą Labanauską, Artūrą Orlauską (Tvarka ir teisingumas) – jie su žmonomis valdo turtą ir pinigus, kurių bendra suma, jei tikėsime deklaracijomis, – iki milijono litų.

Viduriniokams priklauso ir tarybos narys Rytis Šatkauskas (Darbo partija), kuris deklaravo turto už 368 tūkst. litų ir 315,7 tūkst. litų piniginių lėšų.

Šiam sluoksniui galima priskirti ir Rimantą Mikaitį (Liberalų sąjūdis), su žmona, kurios dalis gerokai didesnė, deklaravusį turto, nesiekiančio 0,5 mln. litų.

Ne itin dideliu turtu (vertė – 15 tūkst. litų) ir santaupomis (30 950 litų) disponuoja partijos Tvarka ir teisingumas narė Loreta Kekienė. Užtai jos vyras Rimantas Kekys deklaravo 52 tūkst. litų santaupų ir turto už 448 tūkst. litų.

Jaunalietuvis Aušrys Kriščiūnas turto deklaravo už 329 tūkst. litų, o santaupų sukaupė 10 tūkst. litų.

Kukliausi kandidatai

Kukliųjų gretose – ir Jaunosios Lietuvos vadas Stanislovas Buškevičius, su žmona Jūrate deklarvęs turto apytikriai už 62 tūkst. litų ir kiek daugiau nei 119 tūkst. litų santaupų.

Neturtingiausi iš Seimą šturmuosiančių Kauno tarybos narių – Povilas Mačiulis („Sąjunga Taip“) ir socialdemokratė Orinta Leiputė.

P.Mačiulio deklaracijoje – turtas už kiek daugiau nei 17 tūkst. litų, ir 40 tūkst. litų grynųjų. O.Leiputė deklaravo turto už 22474 litus ir 39220 litų santaupų.

Pagundų neišvengia niekas

Ką reiškia didelės arba mažos sumos turto deklaracijose? Ar maži skaičiai yra kandidato kokybės ženklas, o dideli – pavojaus varpai?

Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos „Transparency International“ vadovas Sergejus Murovjovas siūlo purtytis tokių stereotipų.

„Didesnis politiko turtas dar nereiškia, jog jis yra ar bus labiau korumpuotas negu jo mažiau pasiturintys kolegos. Lygiai taip pat, vien tai, kad politikas deklaravo mažai turto, dar nereiškia, kad jis bus sąžiningesnis ir geriau atstovaus rinkėjų interesams“, – įsitikinęs jis.

Pasak S.Muravjovo, bet kuris politikas, nepriklausomai nuo to, ar jis atėjo iš verslo, ar ne, patekęs į Seimą ar savivaldybės tarybą gali turėti nemažai pagundų ir galimybių supainioti viešuosius ir privačius interesus.

Ar pagundoms lengviau atsispirs turtingas, ar nepasiturintis politikas? Į šį klausimą Antikorupcinių iniciatyvų organizacijos vadovas, ko gero, negalėtų atsakyti.

Turtas nėra blogis

Politologas Lauras Bielinis mano, kad deklaruoto turto kiekis nėra svarbus. „Daug svarbiau politiko išmintis, patirtis, kaip jis sugeba valdyti situaciją. Taigi svarbiau yra politinis turtas“, – mano jis.

Pasak politologo, rinkėjas turi stebėti politiko elgesį, sugebėjimą dirbti valdžioje.

„Kai kurie politikai nemoka sutvarkyti net savo asmeninio gyvenimo. Tokie neverti būti politikais“, – įsitikinęs L.Bielinis.

Žinoma, politikų atskaitingumas neapsiriboja vien deklaracijų pateikimu. Bet kuris politikas, nepriklausomai nuo to, ar jis atėjo iš verslo, ar ne, patekęs į Seimą ar savivaldybės tarybą gali turėti nemažai pagundų ir galimybių supainioti viešuosius ir privačius interesus.

KOMENTARAS

Algis Krupavičius

Politologas

Neturtingas politikas neturi kelti pasitikėjimo. Greičiau toks žmogus, eidamas į politiką, bando taisyti savo materialinę padėtĮ ir pakelti socialinį statusą. Jei politikas nėra jaunas ir vis dar nesusikuria tvirtesnio materialinio pagrindo, vargu ar jis sugebės tvarkyti ir visuomenės turtą

Be to, svarbiau ne turto dydis, o kokią dalis sumokama mokesčių. Taip pat reikia vertinti, ar deklaruotos pajamos atitiko atlyginimą už einamas pareigas. Ne mažiau įtartina, kai turintis gerą darbą politikas deklaruoja pernelyg maža turtą.