Marse aptikti metano dujų pliūpsniai gali būti geologinių arba biologinių procesų ženklas, kuris taip pat tikriausiai rodo, jog raudonojoje planetoje gali egzistuoti gyvybė.

Žurnale "Science" išspausdintame straipsnyje teigiama, jog metano buvimas leidžia manyti, kad Marse tebevyksta kažkokie geologiniai, o gal net biologiniai procesai, o kai kuriose raudonosios planetos vietose nustatytas šių dujų kiekis mažai skiriasi nuo stebimo itin aktyviuose Žemės taškuose.

"Tai jaudina, nes dabar turime mums reikalingų įrodymų, kurie leidžia manyti, kad Marse yra gyvybė, – sakė Blumingtone įsikūrusio Indianos universiteto geologijos profesorė Lisa Pratt. – Būtų protinga, jeigu pradėtume tyrinėti Marsą ieškodami metaną išskiriančios gyvybės formos."

"Šiuo metu neturime pakankamai informacijos, kad pasakytume, ar Marse metanas išsiskiria dėl biologinių ar geologinių procesų – o gal dėl vienų ir kitų", – sakė tyrimo vadovas Michaelas Mumma iš JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso valdybos Goddardo kosminių skrydžių centro.

"Tačiau tai sako mums, jog ši planeta tebėra gyva – bent jau geologine prasme. Atrodo, tarsi Marsas mestų mums iššūkį, kviesdamas išsiaiškinti, ką tai reiškia", – pridūrė jis.

Pasak M.Mummos, kai kurie Žemės mikroorganizmai klesti neįtikimose vietose – netgi 3 km gylyje po Vitvatersrando baseinu Pietų Afrikos Respublikoje, kur gamtinis radioaktyvumas skaido vandens molekules į molekulinį vandenilį ir deguonį.

"Šie organizmai energijos gauna iš vandenilio. Tikėtina, kad panašūs organizmai šimtus metų išliko Marse po amžinojo įšalo sluoksniu, kur esama skysto vandens, spinduliuotė aprūpina energija, o anglies dvideginis yra anglies šaltinis", – aiškino mokslininkas.

M.Mumma mano, kad šis atradimas padidina tikimybę Marse rasti gyvybę.