Vilijampolėje buvusio bendrabučio gyventojai už nedidelių kambarėlių šildymą moka tarsi gyventų erdviuose butuose.

Dideli mokesčiai stebina

Sąjungos aikštės 10 numeriu pažymėto daugiabučio savininkai šią žiemą pavydžiai stebi, kaip gretimų pastatų gyventojai moka kelis kartus mažesnes sumas už šildymą. Už keliolikos kv. m butus kas mėnesį tenka atseikėti iki 300 litų.

"Mano kambarys – vos 14 kv. m dydžio, o už jo šildymą moku 220 litų. Gyventojai dėl didelių mokesčių pradėjo rinkti parašus. Už savo nedidelį butą išsimoku, nes mano pajamas sudaro ne vien pensija. Ačiū Dievui nesergu, nes kitaip – pražūčiau. Šildo be perstojo, todėl nuolat tenka atidaryti langą. Manau, kad šilumą tiekianti bendrovė naudojasi mumis. Pamenu, praėjusį pavasarį saulė kaitino, bet ne mažiau kaito ir radiatoriai", – pasakojo 10 namo gyventojas Edvardas Kaušinis.

Prie daugiabučio pastato sutikti "Kauno energijos" darbuotojai, specialiais prietaisais matavo namo šilumos nuostolius.

"Gyventojai skundžiasi, kad šalta, bet visi langai atidaryti, durys neužsidaro. Sulyginus šio namo šiluminę varžą su paprasto blokinio, matomas akivaizdus skirtumas. Per langus ir sienas išleidžiama daug šilumos. Ji skirtinguose aukštuose pasiskirsto nevienodai. Vienuose butuose šilta, kituose šalta", – tikino "Kauno energijos" šilumos įrenginių meistras Arvydas Labanauskas.

Pasak jo, dėl šilumos nuostolių kalta ir namo konstrukcija. Plytinis "chruščiovke" vadinamas namas, statytas beveik prieš penkis dešimtmečius, praleidžia daugiau šilumos nei blokinis.

"Tose vietose, kur stovi radiatoriai, lauko temperatūra siekia apie 3 laipsnius. Vaizdžiai kalbant tai yra krosnis, kuris šildo kiemą", – išvadas pateikė A.Labanauskas.

Temperatūra pakyla naktį

Su "Kauno energijos" darbuotojų išvadomis nesutinka namo gyventojai. Jie pasakojo, kad šilumos nelaikantis pastatas įšildomas, kad tenka gyventi pravertais langais. Gyventojus stebino ir "Kauno energijos" darbuotojų teiginiai, kad gyventojai name šąla.

"Neįmanoma miegoti, tenka atsidaryti visus langus – radiatoriai labai karšti. Šilumos tinklai tikriausiai specialiai naktį smarkiai šildo, kad daugiau užsidirbtų", – įtarimais dalijosi namo gyventoja Ona.

Gyventojai pasakojo, kad dėl per didelės šilumos ir mokesčių ne kartą kreipėsi į namą administruojančią bendrovę bei "Kauno energiją", tačiau iki šiol nebuvo išklausyti. Labiausiai butai šildomi naktį, todėl tenka miegoti prie atvirų langų.

"Gyvename viename kambaryje, kur puodai šalia lovų stovi, o mus uždeda didžiuliais mokesčiais – genocidas, kitaip nepavadinsi. "Kauno energijoje" mums pasakė, kad jų mažas reikalas, liepė patiems reguliuoti šilumą", – skundėsi Danguolė Anastazija Kralikienė ir Nijolė Stankevičienė.

Didžioji dalis buvusio bendrabučio gyventojų – pensininkai ir neįgalieji.

Siūlo atlikti auditą

Sąjungos aikštėje sutikta kito namo gyventoja Ina Ažaža pasakojo, kad į 10 namą nuolat užsuka aplankyti sesers. Moteris negalėjo atsistebėti mokesčiais už šildymą. Panašią sumą I.Ažaža sumoka už tris kartus didesnį butą.

"Mano sesuo už 12 kv. m buto šildymą moka apie 240 litų. Aš, gyvendama netoliese kitame name, už 48 kv. m buto šildymą moku tiek pat", – stebėjosi I.Ažaža.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto profesorius Vytautas Stankevičius nesiėmė vertinti, kas kaltas, kad nedidelių butų gyventojai už šildymą moka tiek pat, kiek kelis kartus didesnių būstų savininkai.

"Namo gyventojai galėtų užsakyti auditą. Būtų detaliai ištirta, kodėl mokami tokie dideli mokesčiai už šildymą. Tai galėtų atlikti ir mūsų laboratorijos darbuotojai. Tik vargu ar gyventojai už tyrimą norės susimokėti. Be jo nieko nepaaiškės. Vieni kitus gali kaltinti, bet nieko tai neišspręs", – aiškino V.Stankevičius

Pasak V.Stankevičiaus, specialistų atliktas tyrimas gyventojams kainuotų keletą tūkstančių litų.