Mažesni butai, didesnės kainos: kur link juda Lietuvos miestai Pereiti į pagrindinį turinį

Mažesni butai, didesnės kainos: kur link juda Lietuvos miestai

2026-01-16 05:00

Ar Lietuva, o ypač Vilnius, taps Honkongu? Čia kalbama ne apie megapolio galimybes ar ekonomikos dydį, o apie mažėjančius butų plotus. Kodėl Lietuvoje pastaraisiais metais butai mažėja, kas tai lemia ir kuo tai gali virsti ateityje, pasakojo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kodėl mažėja butai? Statytojai sako, kad tokių nori gyventojai ir didesnių tiesiog nebeįperka.

– Viena pagrindinių priežasčių yra būsto kainos. Lietuvoje, ypač Vilniuje, būstas yra pakankamai brangus. Vienas dažniausiai naudojamų rodiklių – kiek metinių atlyginimų reikia norint įsigyti 60 kvadratinių metrų butą. Vilniuje tam reikia apie 12 metinių atlyginimų, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Kaune ir Klaipėdoje situacija šiek tiek geresnė, tačiau ir ten kainos viršija istorinę normą. Kita priežastis – vystytojų rizikos valdymas. Mažesni butai išperkami greičiau, todėl jie statomi aktyviau. Prie to prisideda ir investuotojai, kurie perka būstą nuomai ar kitiems tikslams ir taip pat teikia pirmenybę mažiems butams. Taip susiformuoja užburtas ratas – statomi vis mažesni butai.

– Dar vienas jūsų minimas veiksnys – imigrantai. Kiek jie prisideda prie mažėjančių butų populiarumo?

– Kuo didesnė nuomojamo būsto dalis, tuo vidutinis butų plotas yra mažesnis. Tai matyti beveik visose Europos Sąjungos šalyse – nuosavi būstai vidutiniškai yra didesni nei nuomojami. Atvykstantys gyventi laikinai žmonės dažniau renkasi mažesnius butus, nes daugiau dėmesio skiria kainai, o ne komfortui. Nors tas „laikinai“ dažnai užsitęsia, statistika rodo, kad augant nuomos rinkai butų plotai linkę mažėti.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Ar tai tik Vilniaus, ypač centro, problema?

– Didžiąja dalimi tai yra Vilniaus iššūkis, tačiau panaši situacija formuojasi ir kitų miestų centrinėse dalyse. Žmonės, norintys erdvesnio būsto, dažniau renkasi namus, tačiau tai reiškia gyvenimą už miesto centro ribų. Atsiranda papildomi kaštai – transportas, spūstys, tarša, infrastruktūros trūkumas. Miestai plečiasi į šonus: centrai tankėja, butai mažėja, juose dominuoja nuoma, o šeimos keliasi į priemiesčius.

– Kokios prognozės ateičiai? Koks gali būti dviejų kambarių buto plotas po keliolikos metų?

– Prieš 15 metų naujai pastatytų butų vidutinis plotas siekė apie 70 kvadratinių metrų, dabar jis jau nesiekia 60. Praėjusių metų antrąjį ketvirtį buvo pasiektas visų laikų rekordas – vidutinis naujo buto plotas sudarė apie 50 kvadratinių metrų. Jei tokia tendencija išliks, per 15–20 metų galime priartėti prie Honkongo lygio, kur vidutinis buto plotas siekia apie 45 kvadratinius metrus. Jau dabar matyti bandymai maksimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą, o tai ilgainiui blogina miesto gyvenimo kokybę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų