Jei bus pradėtas centralizuotos šilumos gamybai naudoti mazutas, L. Jonauskas siūlo Vyriausybei imtis priemonių, kad tokio sprendimo poveikis gyventojų sveikatai būtų kuo mažesnis.

„Miestuose, kuriuose vietoje gamtinių dujų bus leista šilumos gamybai naudoti mazutą, turėtų būti užtikrinta, kad gyventojai realiuoju metu galėtų stebėti informaciją apie besikeičiančią oro kokybę ir gauti įspėjamuosius pranešimus apie oro taršos padidėjimo atvejus. Taip gyventojai galėtų apriboti savo buvimą lauke bei išvengti neigiamo oro taršos poveikio sveikatai. Taip pat šaltuoju metų laiku, kai oro tarša itin padidėjusi, miestų, kuriuose šilumos gamybai naudojamas mazutas, gyventojams galėtų būti užtikrinama nemokama prieiga prie valstybei priklausančios sporto infrastruktūros (uždarų stadionų, baseinų, lengvosios atletikos maniežų ir kt.). Taip Vyriausybė ne tik galėtų kompensuoti priimtų sprendimų žalą gyventojams, bet ir prisidėtų prie jų sveikatos gerinimo bei fizinio aktyvumo didinimo“, – sako L. Jonauskas.  

Seimo narys taip pat mano, kad, norint sumažinti oro taršą didžiuosiuose miestuose, reikėtų pokyčių ir viešajame transporte. Jo manymu, suteikus miesto gyventojams galimybę viešuoju transportu naudotis nemokamai, jis taptų patrauklia transporto alternatyva ir galėtų paskatinti žmones mažiau naudotis ar išvis atsisakyti senų ir taršių automobilių.

L. Jonausko  nuomone, sprendimai leisti šilumos tiekėjams mazutą įsigyti palengvintu būdu, svarstymai, kad Vilniuje šilumos gamybą iš gamtinių dujų gali keisti mazutas, yra didelis žingsnis atgal.

Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti naudojamos dujos.

„Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti naudojamos dujos. Vilniuje vienas ryškiausių oro taršos sumažėjimų įvyko būtent tada, kai buvo atsisakyta centralizuotame šildyme naudoti mazutą. Dėl to išnyko arba labai sumažėjo sieros dioksido, vanadžio, azoto oksido emisijos, taip pat kietųjų dalelių išmetimas. Leidus šilumos gamybai vietoje dujų deginti mazutą, miestuose (ypač Vilniuje, kuriame daugiau nei 40 proc. šilumos gaminama deginant gamtines dujas) ženkliai išaugs oro tarša. Degindama mazutą Lietuva ne tik turės 40 proc. daugiau sumokėti už taršą, bet ir rizikuos gyventojų sveikata, kuri gali pablogėti dėl deginamo mazuto išskiriamų emisijų“, – sako L. Jonauskas.

Pasak L. Jonausko, kai kuriose Vilniaus oro kokybės tyrimų stotyse ir dabar viršijamas leistinas kietųjų dalelių paros ribinės vertės dienų skaičius per metus, o šildymo sezono metu – tarša dar padidėja.

„Vilniuje kai kuriose oro kokybės tyrimų stotyse (pavyzdžiui, esančioje Žirmūnuose), kur yra intensyvus transporto eismas, nuolat viršijamas leistinas kietųjų dalelių paros ribinės vertės dienų skaičius per metus. Daugelyje stočių fiksuotos didesnės sieros dioksido, ozono, sunkiųjų metalų, o kai kuriose stotyse – benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido ir anglies monoksido koncentracijos. Didžiausios daugelio teršalų koncentracijos yra nustatomos šaltuoju metų laiku (sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėnesiais), kai vyksta šildymo sezonas. Vietoje dujų šildymui pradėjus naudoti mazutą, užterštumo lygis, kuris ir dabar, deginant dujas, yra pakankamai didelis, mieste dar labiau išaugtų. O tai neabejotinai atsilieptų ir gyventojų sveikatai. Oro tarša suaugusiam žmogui dažniausiai sukelia išeminę širdies ligą, insultą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Vaikams jos poveikis gali pasireikšti susilpnėjusia plaučių funkcija, kvėpavimo takų infekcijomis, astmos paūmėjimu. Dėl kietųjų dalelių kasmet miršta apie 2500 lietuvių. Ar tikrai Vyriausybė nori tą liūdnąją statistiką dar padidinti?“, – teigia L. Jonauskas.

ELTA jau skelbė, kad dėl mazuto deginimo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Lukas Savickas ir Tomas Tomilinas neatmeta galimybės organizuoti parlamentinį tyrimą. Parlamentarai taip pat planuoja inicijuoti neeilinio Aplinkos komiteto posėdžio sušaukimą.

„Galvojame ir apie neeilinio Aplinkos komiteto posėdžio šaukimą, o rudenį ir apie parlamentinės kontrolės inicijavimą, sudarant laikinąją parlamento tyrimo grupę ir pagaliau išsiaiškinant, kodėl Vilniaus valdžia nuo pat 2017 metų neužtikrino sklandaus perėjimo prie biokuro“, – teigė Seimo Aplinkos komiteto narys T. Tomilinas.

Seimo narys Lukas Savickas ragina ieškoti būdų ir galimybių vilniečiams kompensuoti politikų padarytas klaidas, o ne juos nuodyti mazutu.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai aiškinasi, kiek kainuos papildomų įrengimų diegimas bei taršos leidimai. Taip pat, ar gautas ES leidimas deginti mazutą ne kaip atsarginį kurą ir svarbiausia – ar atliktos poveikio sveikatai bei aplinkai analizės.